Funkcinis vidurių užkietėjimas

Ligos aprašymas

Funkcinis vidurių užkietėjimas yra lėtinis virškinimo sutrikimas, kuriam būdingas retas, sunkus ar nevisavertis tuštinimasis. Tai nėra susijusi su jokiais struktūriniais arba organiniais žarnyno pakitimais, bet atsiranda dėl žarnyno veiklos sutrikimų, nervų ar raumenų disfunkcijos. Ši būklė yra dažna tiek vaikams, tiek suaugusiems ir gali paveikti gyvenimo kokybę dėl nuolatinio diskomforto, pilvo skausmo ir sunkumų tuštinantis.

Funkcinis vidurių užkietėjimas yra diagnozuojamas, kai jis trunka ilgiau nei 3 mėnesius ir pasireiškia suaugusiems mažiau nei 3 tuštinimaisi per savaitę arba sunkiai išsituštinama, nepaisant reguliaraus tuštinimosi.

Ligos priežastys

Funkcinio vidurių užkietėjimo priežastys nėra susijusios su jokiomis organinėmis ligomis ar mechaniniais žarnyno pakitimais, tačiau keletas veiksnių gali prisidėti prie žarnyno funkcijos sutrikimų.

  • Prasta mityba: nepakankamas skaidulų ir skysčių kiekis maiste gali sutrikdyti žarnyno veiklą.
  • Fizinis neaktyvumas: judėjimo stoka gali sulėtinti žarnyno judesius.
  • Nepakankamas vandens vartojimas: nepakankamas skysčių kiekis maiste gali džiovinti išmatas ir apsunkinti tuštinimąsi.
  • Įpročiai: dažnas tuštinimosi atidėjimas gali slopinti natūralų žarnyno refleksą.
  • Stresas ir emocinės būklės: stresas, nerimas ir depresija gali paveikti žarnyno nervų veiklą.
  • Hormoniniai pokyčiai: hormonų svyravimai (pvz., nėštumo metu arba menopauzės metu) gali sutrikdyti žarnyno veiklą.
  • Vaistai: kai kurie vaistai, tokie kaip opioidai, antidepresantai ar geležies papildai, gali sukelti vidurių užkietėjimą.

Ligos simptomai

Funkcinis vidurių užkietėjimas pasireiškia nuolatiniais tuštinimosi sunkumais ir gali sukelti įvairius simptomus, kurie apsunkina kasdieninį gyvenimą.

  • Retas tuštinimasis (mažiau nei tris kartus per savaitę)
  • Kietos arba sausos išmatos
  • Jausmas, kad žarnynas visiškai neišsituština
  • Skausmas ar diskomfortas pilvo srityje
  • Pilvo pūtimas arba vidurių pūtimas
  • Sunkus arba skausmingas tuštinimasis
  • Jausmas, kad reikia stipriai stengtis, kad išsituštintum

Kai kuriais atvejais gali atsirasti net išmatų blokada žarnyne, kuri gali sukelti stiprų pilvo skausmą ir reikalauti medicininės pagalbos.

Ligos klasifikacijos

Funkcinis vidurių užkietėjimas gali būti klasifikuojamas pagal jo priežastis ir klinikinius požymius.

  • Normalios tranzito vidurių užkietėjimas: dažniausia forma, kai žarnyno judesiai yra normalūs, bet tuštinimasis vis tiek būna sunkus dėl kietų išmatų ar kitų veiksnių.
  • Lėtos tranzito vidurių užkietėjimas: žarnyno judesiai sulėtėję, dėl to maistas ir atliekos per ilgai užsilaiko žarnyne.
  • Ištuštinimo sutrikimai: sutrikusi dubens raumenų koordinacija arba anatominės problemos gali trukdyti tuštinimuisi.

Ligos diagnostika

Funkcinis vidurių užkietėjimas diagnozuojamas remiantis simptomais ir medicinine istorija. Gydytojas gali atlikti tam tikrus tyrimus, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys.

  • Fizinė apžiūra: siekiant įvertinti pilvo srityje esančius diskomforto požymius.
  • Kraujo tyrimai: siekiant atmesti kitus galimus sveikatos sutrikimus, pvz., skydliaukės funkcijos sutrikimus ar elektrolitų disbalansą.
  • Kolonoskopija arba rektoskopija: atliekama, jei įtariama struktūrinė žarnyno liga ar navikas.
  • Išmatų tranzito testai: naudojami siekiant įvertinti, kaip greitai maistas juda per žarnyną.
  • Manometrija: dubens raumenų funkcijos tyrimas, siekiant nustatyti, ar nėra sutrikimų, trukdančių išsituštinimui.

Ligos gydymas ir vaistai

Funkcinio vidurių užkietėjimo gydymas paprastai prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių ir mitybos korekcijos. Jei šie metodai nepadeda, gali būti skiriami vaistai arba taikomi kiti gydymo metodai.

  • Didesnis skaidulų kiekis maiste: vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai ir kiti skaidulų šaltiniai gali padėti reguliuoti tuštinimąsi.
  • Skysčių vartojimas: pakankamas vandens vartojimas padeda suminkštinti išmatas ir palengvina jų išėjimą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: kasdieninė mankšta gali skatinti žarnyno judesius ir palengvinti tuštinimąsi.
  • Tuštinimosi įpročiai: svarbu reguliariai tuštintis ir neignoruoti poreikio tai daryti.

Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepakankami, gali būti skiriami vaistai:

  • Vidurius laisvinantys preparatai: skiriami vidurius laisvinantys vaistai, pvz., laktulozė ar makrogolis, kurie padeda suminkštinti išmatas.
  • Stimuliatoriai: vidurių stimuliuojantys vaistai, tokie kaip bisakodilis, padeda padidinti žarnyno judesius.
  • Vaistai, reguliuojantys žarnyno veiklą: kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, kurie reguliuoja žarnyno raumenų veiklą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti

Nors liaudiškos priemonės ne visada išsprendžia vidurių užkietėjimą, kai kurie natūralūs būdai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti žarnyno veiklą.

  • Slyvų sultys: slyvos turi natūralių laisvinančių savybių ir gali padėti skatinti žarnyno judesius.
  • Alyvuogių aliejus: gali būti vartojamas kaip natūrali priemonė žarnyno veiklai skatinti.
  • Avižos ir linų sėklos: šie produktai turtingi skaidulomis ir gali padėti reguliuoti tuštinimąsi.
  • Probiotikai: naudingi mikroorganizmai gali padėti palaikyti sveiką žarnyno florą ir pagerinti virškinimą.

Prevencija

Funkcinio vidurių užkietėjimo prevencija yra susijusi su sveiku gyvenimo būdu ir tinkama mityba. Siekiant išvengti šios būklės, svarbu laikytis šių rekomendacijų:

  • Valgykite daugiau skaidulų turinčių maisto produktų: vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai padeda reguliuoti tuštinimąsi.
  • Geriate pakankamai vandens: skysčių vartojimas padeda išlaikyti minkštas išmatas.
  • Reguliariai judėkite: kasdienė fizinė veikla skatina žarnyno veiklą.
  • Stebėkite savo tuštinimosi įpročius: reguliariai tuštinkitės, o prireikus neatidėkite tuštinimosi.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK537037/#:~:text=Functional%20constipation%20is%20often%20described,systemic%20cause%20or%20anatomical%20defect.
  2. https://www.webmd.com/digestive-disorders/functional-constipation-explained
  3. https://www.healthline.com/health/chronic-constipation/chronic-functional-constipation

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)