Fibromialgija

Ligos aprašymas

Fibromialgija yra lėtinė liga, pasireiškianti plačiu kūno skausmu, padidėjusiu jautrumu prisilietimui, nuovargiu ir kitais simptomais, kurie gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą. Nors skausmas yra pagrindinis simptomas, fibromialgija dažnai sukelia ir kitus, sudėtingus negalavimus, kurie veikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Ši liga dažniau pasireiškia moterims ir gali prasidėti bet kokiame amžiuje, nors paprastai pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms. Fibromialgija nėra visiškai suprantama, tačiau manoma, kad ji yra susijusi su smegenų skausmo apdorojimo sutrikimais, dėl kurių padidėja jautrumas skausmui.

Ligos priežastis

Fibromialgijos priežastys dar nėra visiškai žinomos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, kurie gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Šie veiksniai gali veikti kartu ir paveikti, kaip organizmas apdoroja skausmo signalus.

  • Genetika: Fibromialgija gali turėti genetinį pagrindą, nes ši liga dažniau pasireiškia šeimose. Tam tikri genetiniai veiksniai gali padidinti jautrumą skausmui ar skausmo reguliavimą.
  • Fizinė ar emocinė trauma: Didelės fizinės ar emocinės traumos, tokios kaip nelaimingi atsitikimai, chirurgija ar smurtas, gali suaktyvinti fibromialgijos simptomus.
  • Infekcijos: Tam tikros infekcijos, pavyzdžiui, virusinės ar bakterinės, gali padidinti fibromialgijos atsiradimo riziką.
  • Hormoniniai pokyčiai: Fibromialgija dažnai atsiranda kartu su hormoniniais pokyčiais, ypač menopauzės metu.
  • Miego sutrikimai: Netinkamas miegas ar lėtinė nemiga gali sukelti skausmo suvokimo pakitimus ir prisidėti prie fibromialgijos simptomų.

Ligos simptomai

Fibromialgijos simptomai yra įvairūs ir gali skirtis tarp pacientų. Dauguma simptomų yra susiję su skausmu ir nuovargiu, tačiau yra ir kitų sisteminių sutrikimų.

  • Plačiai paplitęs skausmas: Lėtinis, plintantis skausmas, kuris gali būti deginantis, pulsuojantis ar bukas. Skausmas dažniausiai jaučiamas raumenyse ir jungiamuosiuose audiniuose.
  • Padidėjęs jautrumas skausmui: Fibromialgija sergantiems asmenims padidėja skausmo jautrumas, ypač tam tikruose kūno taškuose.
  • Lėtinis nuovargis: Nuovargis, kuris išlieka net ir po ilgo miego. Pacientai dažnai skundžiasi mieguistumu dienos metu.
  • Miego sutrikimai: Net ir miegant pakankamą laiką, miegas gali būti nekokybiškas, o žmonės jaučiasi pavargę ir nesustiprėję.
  • Kognityviniai sutrikimai („fibro rūkas“): Sunkumai sutelkti dėmesį, atminties problemos ir sunkumai priimant sprendimus.
  • Galvos skausmai: Pasikartojantys įtampos galvos skausmai ar migrena.
  • Depresija ir nerimas: Emociniai simptomai dažnai lydi fizinius, kadangi nuolatinis skausmas ir nuovargis stipriai veikia paciento psichologinę būklę.

Ligos klasifikacija

Fibromialgija paprastai skirstoma pagal simptomų sunkumą ir įtaką kasdieniam gyvenimui. Nors nėra oficialios fibromialgijos klasifikacijos, simptomai gali būti suskirstyti į švelnius, vidutinius ir sunkius atvejus. Sunkesni atvejai dažnai būna susiję su ryškesniais emociniais sutrikimais bei didesniu fizinės veiklos apribojimu.

Ligos diagnostika

Fibromialgijos diagnostika yra sudėtinga, nes nėra vienintelio testo, kuris galėtų aiškiai patvirtinti šią ligą. Dažniausiai diagnozė nustatoma atmetimo būdu, kai kitos galimos ligos ir būklės yra paneigtos.

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas atlieka išsamų fizinį patikrinimą, ypatingą dėmesį skiriant kūno jautrumo taškams, kurie būdingi fibromialgijai.
  • Kraujo tyrimai: Nors nėra specifinių kraujo tyrimų, kurie parodytų fibromialgiją, atliekami tyrimai, siekiant atmesti kitas būkles, tokias kaip skydliaukės sutrikimai, infekcijos ar autoimuninės ligos.
  • Skausmo įvertinimo testai: Gydytojai vertina, ar pacientas jaučia skausmą ne tik tam tikruose jautriuose taškuose, bet ir visame kūne.
  • Kognityviniai tyrimai: Gali būti atliekami tyrimai dėl galimų kognityvinių problemų, susijusių su „fibro rūku“.

Ligos gydymas ir vaistai

Fibromialgijos gydymas paprastai yra sudėtingas ir reikalauja daugiafaktorinio požiūrio, apimant tiek medikamentus, tiek nemedikamentines priemones. Kadangi nėra vaisto, kuris visiškai išgydytų fibromialgiją, tikslas yra sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

  • Skausmo malšintuvai: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba silpni opioidai gali būti naudojami skausmui valdyti.
  • Antidepresantai: Tam tikri antidepresantai, tokie kaip duloksetinas ar milnacipranas, padeda mažinti skausmą ir pagerina miegą bei nuotaiką.
  • Raumenis atpalaiduojantys vaistai: Jie gali padėti sumažinti raumenų spazmus ir skausmą.
  • Antikonvulsiniai vaistai: Pregabalinas ir gabapentinas, kurie dažniausiai vartojami traukuliams gydyti, taip pat gali padėti sumažinti skausmą fibromialgija sergantiems pacientams.
  • Fizinė terapija: Reguliarus mankštinimasis ir švelnių pratimų programos, tokios kaip joga ar plaukimas, padeda pagerinti judesių diapazoną ir sumažinti skausmą.
  • Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti valdyti depresiją, nerimą ir su skausmu susijusius emocinius sunkumus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Fibromialgijai palengvinti kartais naudojamos ir liaudiškos priemonės, kurios gali papildyti oficialų gydymą.

  • Aromaterapija: Eteriniai aliejai, tokie kaip levanda ar pipirmėtė, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti miego kokybę.
  • Akupunktūra: Senovės kinų medicinos praktika, kuri gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti organizmo energetinę pusiausvyrą.
  • Šilumos terapija: Šiltos vonios ar karšto vandens buteliai gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą.
  • Vaistažolių arbatos: Kai kurie žmonės naudoja raminančias vaistažoles, pavyzdžiui, ramunėles ar valerijoną, norėdami sumažinti stresą ir pagerinti miegą.
  • Masažai: Švelnūs masažai gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką.

Prevencija

Nors fibromialgija yra sudėtinga ir nėra visiškai išgydoma, yra tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir priemonės, kurios gali padėti valdyti simptomus ir užkirsti kelią jų pasunkėjimui.

  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Saikingas mankštinimasis gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti bendrą savijautą. Tokios veiklos kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga yra naudingos mažinant raumenų įtampą.
  • Tinkamas miego režimas: Kadangi miego sutrikimai yra dažni sergant fibromialgija, svarbu laikytis nuoseklaus miego grafiko, vengti kofeino bei kitų dirgiklių ir sukurti ramų miego aplinką.
  • Streso valdymas: Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ir nerimas, gali pabloginti fibromialgijos simptomus. Reguliarus atsipalaidavimas, meditacija, kvėpavimo pratimai ir kiti streso valdymo būdai gali sumažinti simptomus.
  • Sveika mityba: Subalansuota ir maistinga dieta stiprina organizmo atsparumą, palaiko gerą bendrą sveikatą ir gali pagerinti energijos lygį. Vengiant perdirbto maisto, cukraus ir cheminių priedų gali pagerėti savijauta.
  • Reguliari medicininė priežiūra: Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją ir bendradarbiavimas su sveikatos specialistais padeda kontroliuoti fibromialgijos simptomus ir rasti individualiai tinkamiausius gydymo metodus.
  • Psichologinė parama: Dėl galimų emocinių simptomų svarbu turėti psichologinę paramą, kuri gali padėti valdyti depresiją ir nerimą. Palaikymo grupės arba individuali psichoterapija gali būti vertingos siekiant susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.

Šaltiniai

  1. https://www.niams.nih.gov/health-topics/fibromyalgia#:~:text=Overview%20of%20Fibromyalgia,an%20increased%20sensitivity%20to%20pain.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/fibromyalgia/symptoms-causes/syc-20354780
  3. https://www.nhs.uk/conditions/fibromyalgia/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)