Gimdos mioma

Ligos aprašymas

Gimdos mioma (dar vadinama gimdos fibroma) yra gerybinis gimdos raumenų audinio navikas, kuris išsivysto iš lygiųjų raumenų ląstelių. Miomos yra vieni dažniausių gimdos navikų, dažniausiai pasireiškiančių reprodukcinio amžiaus moterims. Nors miomos yra gerybiniai navikai ir dažniausiai nesukelia rimtų sveikatos problemų, kai kurios moterys gali patirti nemalonius simptomus, tokius kaip skausmas, gausios mėnesinės ar net vaisingumo sutrikimai. Miomos gali būti įvairaus dydžio ir skaičiaus, nuo mažų, beveik nepastebimų mazgų iki didelių navikų, kurie iškreipia gimdos formą.

Ligos priežastys

Tiksli gimdos miomų atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad keletas veiksnių gali prisidėti prie jų vystymosi:

• Hormoniniai veiksniai: estrogenas ir progesteronas, du pagrindiniai moters reprodukciniai hormonai, skatina gimdos raumenų ląstelių augimą, o tai gali prisidėti prie miomų vystymosi.
• Genetiniai veiksniai: moterys, kurių šeimoje yra buvę gimdos miomų atvejų, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai: nutukimas, netinkama mityba ir hormonų pusiausvyros sutrikimai taip pat gali turėti įtakos miomų vystymuisi.

Ligos simptomai

Daugelis moterų, turinčių gimdos miomų, neturi jokių simptomų, tačiau kai kurios gali patirti šiuos požymius:

• Gausios mėnesinės (menoragija): vienas iš dažniausių simptomų, pasireiškiantis gausiu kraujavimu menstruacijų metu, kuris gali trukti ilgiau nei įprastai.
• Skausmingos mėnesinės (dismenorėja): moterys gali jausti stiprų pilvo ar nugaros skausmą menstruacijų metu.
• Dubens skausmas ar spaudimas: didelės miomos gali sukelti nuolatinį spaudimą apatinėje pilvo srityje.
• Dažnas šlapinimasis: dėl miomų spaudimo šlapimo pūslei gali atsirasti dažnas šlapinimasis.
• Vidurių užkietėjimas: kai kurios moterys gali patirti vidurių užkietėjimą, jei miomos spaudžia žarnyną.
• Nevaisingumas: miomos, ypač jei jos yra didelės arba lokalizuotos gimdos viduje, gali trukdyti apvaisinimui ar nėštumo vystymuisi.

Ligos klasifikacijos

Gimdos miomos gali būti klasifikuojamos pagal jų vietą gimdoje:

• Submukozinės miomos: auga po gimdos gleivine (endometriumu) ir gali deformuoti gimdos ertmę, sukelti gausias mėnesines ir nevaisingumo problemas.
• Intramuralinės miomos: auga gimdos raumenų sienelėje. Tai dažniausiai pasitaikanti miomų rūšis, sukelianti dubens skausmą, kraujavimą ir spaudimo pojūtį.
• Subserozinės miomos: auga ant išorinio gimdos paviršiaus ir dažniausiai nesukelia mėnesinių sutrikimų, bet gali sukelti spaudimą aplinkiniams organams, pvz., žarnynui ar šlapimo pūslei.
• Pedunkuliarinės miomos: tai miomos, augančios ant plono kamieno (kotuko) ir gali suktis aplink savo ašį, sukeldamos stiprų skausmą.

Ligos diagnostika

Gimdos miomos dažnai diagnozuojamos atliekant fizinę apžiūrą ar vaizdinius tyrimus, kai pastebimi simptomai ar atliekant įprastinį ginekologinį tyrimą.

• Ultragarsas: dažniausiai naudojamas metodas, leidžiantis matyti miomų dydį, vietą ir struktūrą.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojama detalesniam miomų įvertinimui, ypač jei planuojama chirurginė intervencija.
• Histeroskopija: gimdos tyrimas su specialiu prietaisu (histeroskopu), kuris leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti gimdos ertmę.
• Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant įvertinti anemijos (mažakraujystės) būklę, kuri dažnai atsiranda dėl ilgalaikio gausaus kraujavimo.

Ligos gydymas ir vaistai

Gimdos miomos dažnai gydomos atsižvelgiant į simptomus, miomų dydį, vietą ir paciento planus dėl nėštumo. Gydymo metodai gali skirtis nuo stebėjimo iki chirurginės intervencijos.

• Vaistai:
  • Hormoninė terapija: gali būti skiriami hormoniniai preparatai, tokie kaip gonadotropiną atpalaiduojančių hormonų agonistai, kurie mažina estrogeno ir progesterono kiekį, taip sumažinant miomų dydį ir simptomus.
  • Intrauterinis prietaisas (IUP) su hormonais: šis prietaisas gali padėti sumažinti kraujavimą, tačiau jis tiesiogiai neveikia miomų dydžio.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): padeda sumažinti skausmą ir uždegimą.
  • Geležies papildai: skiriami pacientėms, kurios dėl gausaus kraujavimo kenčia nuo anemijos.
• Chirurginis gydymas:
  • Miomektomija: operacija, kurios metu pašalinamos miomos, tačiau paliekama gimda. Ši procedūra dažnai rekomenduojama moterims, kurios planuoja nėštumą.
  • Histerektomija: visos gimdos pašalinimo operacija. Tai galutinis gydymo metodas, jei kiti metodai neveiksmingi arba moteris neplanuoja daugiau vaikų.
  • Gimdos arterijų embolizacija: minimaliai invazinė procedūra, kurios metu blokuojamos kraujagyslės, aprūpinančios miomas krauju, dėl to jos susitraukia.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti gimdos miomų, jos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą. Šias priemones rekomenduojama naudoti kartu su gydytojo paskirtu gydymu.

• Sveika mityba: mityba, turtinga daržovėmis, vaisiais ir pilno grūdo produktais, gali padėti palaikyti sveiką hormonų pusiausvyrą.
• Žolelių papildai: kai kurie papildai, tokie kaip ciberžolė ar žalioji arbata, gali turėti priešuždegiminių savybių, padedančių sumažinti simptomus.
• Šalti kompresai: šalti kompresai apatinėje pilvo srityje gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą.

Prevencija

Nors nėra aiškių priemonių, galinčių visiškai užkirsti kelią gimdos miomų vystymuisi, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti riziką.

• Svorio kontrolė: antsvoris ir nutukimas gali padidinti miomų riziką, todėl svarbu išlaikyti sveiką kūno svorį.
• Reguliari mankšta: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti hormonų disbalansą, kuris prisideda prie miomų atsiradimo.
• Hormonų pusiausvyros palaikymas: vengti perteklinio estrogeno poveikio organizmui, kuris gali skatinti miomų augimą.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/9130-uterine-fibroids
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/uterine-fibroids/symptoms-causes/syc-20354288
3. https://www.healthdirect.gov.au/uterine-fibroids