Vyro nevaisingumas

Vyro nevaisingumo aprašymas

Vyro nevaisingumas yra būklė, kai vyras negali pastoti partnerės, nepaisant reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos per vienerius metus. Tai yra dažna problema, kuri prisideda prie maždaug 40-50% visų nevaisingumo atvejų porose. Vyro nevaisingumas gali būti susijęs su spermos kokybės, kiekio ar judrumo problemomis, taip pat su hormonų disbalansu ar anatominiu defektu.

Ligos priežastys

Vyro nevaisingumo priežastys gali būti įvairios, dažnai susijusios su spermos gamyba, jos judėjimu ar hormonų pusiausvyra:

  • Spermos gamybos sutrikimai: Mažas spermos kiekis (oligospermija), spermos nebuvimas (azospermija), nenormalios formos spermatozoidai (teratospermija) arba spermos judrumo sutrikimai (astenospermija) gali sukelti nevaisingumą.
  • Hormoniniai sutrikimai: Sutrikimai hipotalamo-hipofizės-gonadų ašyje, tokie kaip hipogonadizmas ar prolaktinomas, gali paveikti spermos gamybą.
  • Varikocelė: Varikocelė yra venų išsiplėtimas sėklidėje, kuris gali sutrikdyti spermos gamybą dėl padidėjusios temperatūros sėklidėse.
  • Sėklidžių traumos: Sėklidžių sužalojimai ar operacijos gali pažeisti spermos gamybą ar jos transportavimą.
  • Šlapimo takų infekcijos: Infekcijos, tokios kaip epididimitas ar prostatitas, gali sukelti uždegimą ir paveikti spermos kokybę bei judrumą.
  • Anatominiai sutrikimai: Tokie kaip užsikimšimai sėkliniame latake ar įgimti defektai, pvz., sėklos latakų nebuvimas.
  • Genetiniai veiksniai: Tam tikros genetinės anomalijos, pvz., Klinefelterio sindromas, gali paveikti vyrų vaisingumą.
  • Vaistai ir chemikalai: Tam tikri vaistai, chemoterapija, anaboliniai steroidai ar ilgalaikis poveikis toksiškoms cheminėms medžiagoms gali sumažinti spermos gamybą.
  • Gyvenimo būdo veiksniai: Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikai, stresas ir netinkama mityba taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą.

Vyro nevaisingumo simptomai

Pagrindinis vyro nevaisingumo simptomas yra nesugebėjimas apvaisinti partnerės. Tačiau gali pasireikšti ir kiti simptomai, priklausomai nuo pagrindinės priežasties:

  • Sumažėjusi spermos apimtis: Ejakuliacijos metu išskiriamas mažesnis spermos kiekis.
  • Erekcijos ar ejakuliacijos problemos: Sunkumas pasiekti ar išlaikyti erekciją arba ejakuliacijos problemos.
  • Sumažėjęs lytinis potraukis: Sumažėjęs lytinis potraukis ar libido.
  • Skausmas, patinimas ar gumbas sėklidžių srityje: Varikocelė ar infekcijos gali sukelti diskomfortą ar patinimą.
  • Nepakankamai išsivysčiusios antrinės lytinės charakteristikos: Tokios kaip sumažėjęs kūno plaukuotumas ar balso pasikeitimas dėl hormoninių sutrikimų.

Ligos klasifikacija

Vyro nevaisingumas gali būti klasifikuojamas pagal jo priežastis:

  • Pirminis nevaisingumas: Vyras niekada nebuvo sugebėjęs apvaisinti moters.
  • Antrinis nevaisingumas: Vyras anksčiau buvo sugebėjęs apvaisinti, tačiau vėliau tapo nevaisingas.
  • Obstrukcinis nevaisingumas: Sukeltas sėklinių latakų užsikimšimo, kuris trukdo spermai pasiekti ejakuliatą.
  • Neobstrukcinis nevaisingumas: Sukeltas spermos gamybos sutrikimų, dažnai dėl hormoninių ar genetinių veiksnių.

Vyro nevaisingumo diagnostika

Nevaisingumo diagnostika reikalauja išsamaus paciento ištyrimo, įskaitant klinikinį ir laboratorinį tyrimą:

  • Medicininė anamnezė: Gydytojas surinks išsamią paciento medicininę ir šeimos istoriją, įskaitant gyvenimo būdą, vaistų vartojimą, ankstesnes ligas ir sužalojimus.
  • Fizinis tyrimas: Gydytojas atliks lytinių organų apžiūrą, įvertins sėklidžių dydį, formą ir konsistenciją, taip pat patikrins, ar nėra varikocelės.
  • Spermos tyrimas (spermiograma): Atliekamas siekiant įvertinti spermos kiekį, judrumą, formą ir bendrą kokybę.
  • Hormonų tyrimai: Gydytojas gali patikrinti testosterono, FSH, LH ir prolaktino lygius, siekdamas nustatyti hormoninius sutrikimus.
  • Ultragarso tyrimas: Sėklidžių ir prostatos ultragarsas gali padėti nustatyti anatominius sutrikimus, pvz., varikocelę ar šlapimo takų obstrukciją.
  • Genetiniai tyrimai: Jei įtariama genetinė priežastis, gali būti atliekami chromosomų tyrimai arba specifinių genetinių anomalijų tyrimai.
  • Šlapimo tyrimas po ejakuliacijos: Šis tyrimas gali padėti nustatyti, ar sperma patenka į šlapimo pūslę (retrogradinė ejakuliacija).

Vyro nevaisingumo gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo nevaisingumo priežasties ir gali apimti vaistus, chirurgiją arba pagalbinio apvaisinimo technologijas:

  • Vaistai:
    • Hormonų terapija: Skiriama, jei nevaisingumas susijęs su hormoniniais sutrikimais, pvz., testosterono pakaitinės terapijos.
    • Antibiotikai: Naudojami infekcijoms gydyti, kurios gali sukelti uždegimą ir sutrikdyti spermos gamybą ar judėjimą.
    • Vaistai erekcijos disfunkcijai gydyti: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, tokie kaip sildenafilis (Viagra), jei nevaisingumą lemia erekcijos sutrikimai.
  • Chirurginis gydymas:
    • Varikocelės pašalinimas: Operacija, kuria pašalinamos išsiplėtusios venos, galinčios sutrikdyti spermos gamybą.
    • Sėklinių latakų operacijos: Jei yra sėklinių latakų užsikimšimas, gali būti atliekama mikrochirurgija, siekiant atkurti jų pralaidumą.
  • Pagalbinio apvaisinimo technologijos (ART):
    • Intrauterinė inseminacija (IUI): Sperma tiesiogiai įšvirkščiama į moters gimdą ovuliacijos metu.
    • In vitro apvaisinimas (IVF): Kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o po to embrionai įsodinami į moters gimdą.
    • Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): Vienas spermatozoidas tiesiogiai įšvirkščiamas į kiaušialąstę, naudojamas, kai sperma yra labai mažos kokybės.

Liaudiškos priemonės vyro nevaisingumui gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurios gali padėti pagerinti spermos kokybę ir bendrą sveikatą:

  • Sveika mityba: Maistas, turintis daug antioksidantų (pvz., vaisiai, daržovės, riešutai), gali pagerinti spermos kokybę.
  • Vengti šilumos: Sėklidžių peršildymas (pvz., karštos vonios, siauri apatiniai) gali sumažinti spermos gamybą, todėl rekomenduojama vengti šilumos poveikio.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir hormonų pusiausvyrą.
  • Rūkymo ir alkoholio vengimas: Atsisakymas rūkyti ir vartoti alkoholį gali pagerinti spermos kokybę.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/male-infertility/symptoms-causes/syc-20374773
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17201-male-infertility
  3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/male-infertility

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)