Toksinė skydliaukės adenoma

Ligos aprašymas

Toksinė skydliaukės adenoma, dar vadinama Plummerio liga, yra reta skydliaukės sutrikimo forma, kuriai būdinga autonomiškai veikianti skydliaukės mazgas (adenoma), gaminanti per daug skydliaukės hormonų, nepriklausomai nuo hipofizės reguliavimo. Ši liga sukelia hipertirozės simptomus – būklę, kai organizme yra per daug skydliaukės hormonų, dėl kurių pagreitėja medžiagų apykaita. Toksinė skydliaukės adenoma dažniausiai pasireiškia kaip vienas skydliaukės mazgas, kuris yra autonomiškai aktyvus ir gali būti atskiras arba dalis daugiamazginio goiterio.

Toksinė skydliaukės adenoma dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nors ji gali atsirasti ir jaunesniems asmenims. Liga paprastai progresuoja lėtai, ir ilgą laiką simptomai gali būti nepastebimi arba lengvi.

Ligos priežastys

Tikslios toksiškos skydliaukės adenomos priežastys nėra iki galo suprastos, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios būklės vystymosi:

  • Genetinės mutacijos: Kai kurios toksiškos skydliaukės adenomos atsiranda dėl mutacijų skydliaukės ląstelių genuose, kurios skatina nekontroliuojamą hormonų gamybą.
  • Radiacinis poveikis: Praeityje patirta radiacijos ekspozicija gali padidinti skydliaukės mazgų susidarymo riziką.
  • Ilgalaikė jodo trūkumo istorija: Kai kuriuose regionuose, kur ilgą laiką trūko jodo, gali būti didesnė rizika susirgti skydliaukės mazgais, įskaitant toksiškas adenomas.
  • Amžius ir lytis: Liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus moterims.

Ligos simptomai

Toksinės skydliaukės adenomos simptomai yra susiję su hipertiroze ir gali būti lengvi arba vidutinio sunkumo. Pagrindiniai simptomai yra:

  • Širdies ritmo pokyčiai: Dažnas arba nereguliarus širdies plakimas (tachikardija ar prieširdžių virpėjimas).
  • Padidėjęs prakaitavimas: Pacientai dažnai jaučia per didelį prakaitavimą, net ramybės būsenoje.
  • Svorio kritimas: Nepaaiškinamas svorio kritimas, nepaisant normalaus ar padidėjusio apetito.
  • Neramumas ir nervingumas: Padidėjęs nerimas, dirglumas arba nervingumas.
  • Nuovargis ir silpnumas: Nors padidėjusi medžiagų apykaita gali sukelti energijos padidėjimą, daugelis pacientų jaučia nuovargį dėl nuolatinio streso organizmui.
  • Drebėjimas: Drebėjimas, ypač rankose.
  • Miego sutrikimai: Sunku užmigti arba neramus miegas.
  • Padidėjusi jautrumas karščiui: Netolerancija karščiui, karščio bangos.
  • Goiteris: Jei adenoma yra didelė, ji gali būti matoma arba juntama kaip mazgas kaklo srityje.

Ligos klasifikacijos

Toksinė skydliaukės adenoma gali būti klasifikuojama pagal mazgų skaičių ir klinikinę eigą:

  • Vienas toksiškas mazgas: Dažniausiai pasitaikanti forma, kai vienas skydliaukės mazgas autonomiškai gamina per daug hormonų.
  • Daugiamazginė toksinė adenoma: Keli mazgai skydliaukėje gamina per daug hormonų, sukeldami hipertirozę.

Ligos diagnostika

Toksinės skydliaukės adenomos diagnostika apima keletą tyrimų, kurie padeda nustatyti ligą ir įvertinti jos sunkumą:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas vertina simptomus, apčiuopia skydliaukės sritį, gali aptikti padidėjusį mazgą ar mazgus.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Skydliaukės hormonų tyrimai (T3, T4): Padidėję šių hormonų lygiai rodo hipertirozę.
    • Tirotropino (TSH) tyrimas: Sumažėjęs TSH lygis rodo, kad hipofizė mažina savo aktyvumą, reaguodama į aukštą skydliaukės hormonų lygį.
  • Skydliaukės ultragarsas: Padeda nustatyti mazgų dydį, vietą ir struktūrą.
  • Radioaktyvaus jodo arba technetio skenavimas: Šis tyrimas padeda nustatyti, ar mazgas yra autonomiškai aktyvus ir gamina per daug hormonų („karštas“ mazgas).
  • Fina adatos aspiracinė biopsija (FNAB): Kartais naudojama siekiant atmesti piktybinį procesą mazge, nors tai retai reikalinga toksiškos adenomos atveju.

Ligos gydymas ir vaistai

Toksinės skydliaukės adenomos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir kitų sveikatos būklės aspektų. Pagrindiniai gydymo metodai yra:

  • Radioaktyvaus jodo terapija (RAI):
    • Dažniausiai naudojamas metodas, kuris mažina skydliaukės mazgo aktyvumą ir hormonų gamybą. RAI yra saugus ir efektyvus, tačiau gali prireikti kelių mėnesių, kad poveikis būtų pastebimas.
  • Chirurginis gydymas:
    • Jei mazgas yra didelis, sukelia kosmetinius ar kvėpavimo sutrikimus, arba jei yra įtarimų dėl piktybinių pokyčių, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, kad būtų pašalintas mazgas arba visa skydliaukės dalis.
  • Antitiroidiniai vaistai:
    • Vaistai, tokie kaip metimazolas arba propiltiouracilas, gali būti naudojami simptomams kontroliuoti prieš atliekant radioaktyvaus jodo terapiją arba chirurginį gydymą. Jie mažina hormonų gamybą, tačiau ilgalaikio naudojimo rizika yra didesnė, todėl jie paprastai skiriami trumpalaikiam naudojimui.
  • Beta adrenoblokatoriai:
    • Naudojami simptomams, tokiems kaip tachikardija ar drebulys, palengvinti, tačiau jie tiesiogiai neveikia skydliaukės hormonų gamybos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti toksiškos skydliaukės adenomos, kai kurios natūralios praktikos gali padėti pagerinti bendrą savijautą:

  • Sveika mityba: Mažai jodo turinti dieta gali padėti sumažinti skydliaukės hormonų gamybą, tačiau būtina tai aptarti su gydytoju, nes per mažas jodo kiekis gali pabloginti kitus sveikatos aspektus.
  • Streso valdymas: Streso mažinimas gali padėti sušvelninti nervingumą ir nerimą. Naudojamos praktikos: joga, meditacija, kvėpavimo pratimai.
  • Žolelių papildai: Kai kurios žolelės, tokios kaip melisa ar valerijonas, gali padėti sumažinti nervingumą ir pagerinti miegą, tačiau jų veiksmingumas tiesiogiai gydant toksišką skydliaukės adenomą nėra moksliškai įrodytas.

Šaltiniai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)