Stiklakūnio atšokimas

Stiklakūnio atšokimo aprašymas

Stiklakūnio atšokimas yra akių būklė, kai stiklakūnis – gelio pavidalo medžiaga, užpildanti akies obuolį, – atsiskiria nuo tinklainės. Tai yra dažnas su amžiumi susijęs procesas, kuris dažniausiai nėra pavojingas, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, tinklainės atšokimą. Stiklakūnis paprastai yra glaudžiai susijęs su tinklaine, tačiau su amžiumi jis suskystėja ir traukiasi, galiausiai atsiskirdamas nuo tinklainės.

Ligos priežastys

Stiklakūnio atšokimas dažniausiai atsiranda dėl natūralių su amžiumi susijusių pokyčių akyje:

• Amžius: Su amžiumi stiklakūnis suskystėja ir traukiasi, dėl ko jis gali atsiskirti nuo tinklainės. Tai dažniausiai pasitaiko vyresniems nei 50 metų žmonėms.
• Trumparegystė: Žmonės, sergantys trumparegyste, turi didesnę riziką patirti stiklakūnio atšokimą dėl jų akies formos ypatybių.
• Akių traumos: Traumos, ypač tiesioginis smūgis į akį, gali sukelti stiklakūnio atšokimą.
• Akių operacijos: Tam tikros akių operacijos, pavyzdžiui, kataraktos pašalinimas, gali padidinti stiklakūnio atšokimo riziką.
• Akies uždegimai: Kai kurios uždegiminės akių ligos gali prisidėti prie stiklakūnio atšokimo.

Stiklakūnio atšokimo simptomai

Stiklakūnio atšokimo simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pacientai patiria šiuos požymius:

• „Plaukiojančios dėmės” (muselės): Staigus smulkių, judančių dėmelių, taškų ar linijų atsiradimas regos lauke.
• Šviesos blyksniai: Staigūs šviesos blyksniai, ypač periferiniame regėjime, gali rodyti, kad stiklakūnis tempia tinklainę.
• Matymo užtemimas: Labai retais atvejais gali atsirasti dalinis regėjimo praradimas, jei stiklakūnio atšokimas sukelia tinklainės plyšimą ar atšokimą.

Ligos klasifikacija

Stiklakūnio atšokimas gali būti klasifikuojamas pagal jo poveikį tinklainei:

• Nekomplikuotas stiklakūnio atšokimas: Atšokimas atsiranda be jokių papildomų komplikacijų, tokių kaip tinklainės plyšimas ar atšokimas. Šiuo atveju pacientams paprastai nereikia jokio gydymo, tačiau jiems reikia stebėti būklę.
• Komplikuotas stiklakūnio atšokimas: Atšokimas, kuris sukelia tinklainės plyšimą arba atšokimą. Tai yra rimtesnė būklė, kuri gali sukelti regos praradimą ir reikalauti skubios medicininės intervencijos.

Stiklakūnio atšokimo diagnostika

Stiklakūnio atšokimo diagnostika apima akių specialisto atliekamus tyrimus, siekiant įvertinti tinklainės ir stiklakūnio būklę:

• Oftalmoskopija: Gydytojas naudoja specialų prietaisą, vadinamą oftalmoskopu, kad tiesiogiai apžiūrėtų tinklainę ir stiklakūnį.
• Ultragarsinis tyrimas: Jei stiklakūnis yra nepermatomas, gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, kad būtų įvertinta tinklainės būklė ir aptiktos galimos komplikacijos.
• Plačiosios vyzdžio apžiūra: Gydytojas gali išplėsti vyzdžius lašais, kad geriau matytų tinklainę ir stiklakūnį bei galėtų nustatyti bet kokius pokyčius.

Stiklakūnio atšokimo gydymas ir vaistai

Nekomplikuotas stiklakūnio atšokimas paprastai nereikalauja specifinio gydymo, tačiau būtina stebėti akių būklę, kad būtų išvengta komplikacijų. Jei atsiranda komplikacijų, tokių kaip tinklainės plyšimas ar atšokimas, gali prireikti chirurginio gydymo:

• Lazerio terapija: Jei yra tinklainės plyšimas, gydytojas gali taikyti lazerinę koaguliaciją, kad pritvirtintų tinklainę prie akies sienelės ir išvengtų atšokimo.
• Vitrektomija: Sunkesniais atvejais, kai atsiranda tinklainės atšokimas, gali būti atliekama vitrektomija – chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamas stiklakūnis ir tinklainė pritvirtinama prie akies sienelės.

Liaudiškos priemonės stiklakūnio atšokimui gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti stiklakūnio atšokimo, kai kurios priemonės gali padėti išvengti būklės pablogėjimo:

• Akių apsauga: Venkite traumų, dėvėdami apsauginius akinius sporto metu ar atliekant veiklas, kurios gali sukelti akių sužalojimus.
• Sveika mityba: Mityba, turinti daug antioksidantų, gali padėti palaikyti bendrą akių sveikatą. Valgykite daugiau vaisių, daržovių ir omega-3 riebalų rūgščių turinčių maisto produktų.
• Reguliarūs akių patikrinimai: Reguliariai lankykitės pas akių gydytoją, ypač jei pastebite pokyčius regėjime ar turite rizikos veiksnių.

Šaltiniai

1. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19798819/
2. https://www.asrs.org/patients/retinal-diseases/9/posterior-vitreous-detachment
3. https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/vitreous