Skrandžio opa

Aprašymas
Simptomai
Vaistai
Pagal abėcėlę

Turinys

Ligos aprašymas

Skrandžio opa (dar žinoma kaip pepsinė opa) yra atvira žaizda, susiformuojanti skrandžio gleivinėje, kuri pažeidžiama dėl per didelio skrandžio rūgšties poveikio arba dėl bakterinės infekcijos. Skrandžio opa atsiranda, kai apsauginės skrandžio gleivės nebegali tinkamai apsaugoti skrandžio sienelių nuo rūgščių poveikio, ir tai lemia gleivinės audinio irimą. Pepsinės opos gali atsirasti ne tik skrandyje, bet ir dvylikapirštėje žarnoje (vadinamos dvylikapirštės žarnos opos). Skrandžio opa dažnai sukelia deginantį skausmą, kuris gali būti intensyvus arba silpnas ir linkęs stiprėti tuščiu skrandžiu.

Ligos priežastys

Skrandžio opų atsiradimą lemia keli veiksniai, dažniausiai susiję su skrandžio rūgšties gamybos padidėjimu arba skrandžio apsauginės gleivinės silpnėjimu. Nors rūgšties poveikis yra pagrindinis veiksnys, yra ir kitų svarbių rizikos veiksnių, kurie skatina opų susiformavimą.

Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija – viena dažniausių skrandžio opų priežasčių. Ši bakterija pažeidžia skrandžio gleivinę, todėl padidėja rūgšties poveikis ir atsiranda opos.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ilgalaikis tokių vaistų kaip ibuprofenas ar aspirinas vartojimas gali susilpninti skrandžio apsauginę gleivinę ir sukelti opas.
Per didelis rūgšties gamybos padidėjimas – stresas, tam tikri maisto produktai (pvz., riebus, aštrus maistas) ar rūkymas gali skatinti per didelę rūgšties gamybą, kuri gali pažeisti gleivinę.
Alkoholio vartojimas – didelis alkoholio kiekis dirgina ir pažeidžia skrandžio gleivinę, skatindamas opų atsiradimą.
Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti opų riziką.

Ligos simptomai

Skrandžio opų simptomai gali skirtis priklausomai nuo opos dydžio ir vietos, tačiau dažniausiai pasireiškia viršutinės pilvo dalies skausmu ir diskomfortu. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi arba visai nepastebimi.

Degantis skausmas skrandyje – dažniausiai pasireiškia tuščiu skrandžiu arba naktį, ir gali būti sušvelninamas valgant arba vartojant antacidinius vaistus.
Pykinimas ir vėmimas – gali pasireikšti dėl skrandžio gleivinės sudirginimo.
Svorio kritimas – dėl sumažėjusio apetito arba dėl diskomforto valgant.
Rėmuo – rūgšties refliuksas gali sukelti deginimo jausmą krūtinėje ar gerklėje.
Vidurių pūtimas ir nevirškinimas – skrandyje gali būti pilnumo jausmas po nedidelio maisto kiekio.
Juodos, deguto spalvos išmatos – tai gali būti kraujavimo požymis dėl opos perforacijos ar erozijos.

Ligos klasifikacija

Skrandžio opos klasifikuojamos pagal jų vietą ir priežastį:

Skrandžio opa – opos, susiformavusios pačiame skrandyje.
Dvylikapirštės žarnos opa – opos, susiformavusios dvylikapirštėje žarnoje, kuri yra pirmoji plonosios žarnos dalis.
Stresinės opos – atsirandančios dėl didelio fizinio streso, pvz., sunkios traumos ar operacijos metu.
Vaistų sukeltos opos – dažniausiai susijusios su ilgalaikiu NVNU vartojimu.

Ligos diagnostika

Diagnozuojant skrandžio opą svarbu nustatyti tikslią priežastį ir įvertinti skrandžio gleivinės pažeidimo mastą. Tam naudojami keli tyrimo metodai.

Endoskopija – tai pagrindinis diagnostinis metodas, leidžiantis tiesiogiai vizualizuoti skrandžio gleivinę ir aptikti opą. Per endoskopą galima paimti biopsijos mėginius, kad būtų ištirta, ar nėra Helicobacter pylori infekcijos arba piktybinės naviko rizikos.
H. pylori tyrimai – gali būti atliekami kraujo, išmatų arba kvėpavimo testai, siekiant nustatyti, ar nėra šios bakterijos infekcijos.
Rentgenograma su kontrastiniu tirpalu – padeda vizualizuoti skrandžio sienelės pokyčius, tačiau endoskopija yra tikslesnė.
Kraujo tyrimai – siekiant įvertinti kraujo netekimą ar anemiją, ypač jei yra kraujavimo požymių.

Ligos gydymas ir vaistai

Skrandžio opų gydymas priklauso nuo jų priežasties. Pagrindinis tikslas yra sumažinti skrandžio rūgšties poveikį ir gydyti pagrindinę priežastį, tokias kaip Helicobacter pylori infekcija. Taip pat svarbu sumažinti komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ar perforacija, riziką.

Antibiotikai – jei skrandžio opą sukelia Helicobacter pylori bakterija, skiriami antibiotikai, kad būtų sunaikinta infekcija (pvz., klaritromicinas, amoksicilinas).
Protonų siurblio inhibitoriai (PPI) – šie vaistai (pvz., omeprazolas, pantoprazolas) mažina skrandžio rūgšties gamybą ir leidžia gleivinei atsigauti.
Histamino H2 blokatoriai – mažina rūgšties gamybą (pvz., ranitidinas, famotidinas), palengvindami opos gijimą.
Antacidai – neutralizuoja skrandžio rūgštį ir laikinai sumažina skausmą.
Citoprotektiniai vaistai – padeda apsaugoti skrandžio gleivinę (pvz., sukralfatas).

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, jos gali padėti sumažinti skrandžio diskomfortą ir skatinti gleivinės gijimą. Svarbu jas naudoti kartu su gydytojo nurodytomis priemonėmis.

Propolis – turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių, gali padėti kovoti su Helicobacter pylori infekcija.
Aloe vera sultys – švelnina uždegimą ir padeda apsaugoti skrandžio gleivinę.
Medus – turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, padeda gydyti skrandžio opas.
Imbierų arbata – gali padėti sumažinti pykinimą ir skrandžio sudirginimą.
Sveika mityba – vengti aštraus, riebaus maisto, rūgščių gėrimų ir alkoholio, kurie gali pabloginti būklę.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti skrandžio opų, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką ir pagerinti skrandžio sveikatą.

Vengti ilgo NVNU vartojimo – jei reikia vartoti šiuos vaistus, vartokite juos su maistu arba kartu su PPI vaistais.
Kontroliuoti Helicobacter pylori infekciją – jei infekcija nustatyta, svarbu ją gydyti antibiotikais.
Sumažinti alkoholio vartojimą ir mesti rūkyti – abu šie veiksniai dirgina skrandžio gleivinę ir padidina opų riziką.
Streso valdymas – stresas gali skatinti rūgšties gamybą, todėl svarbu rūpintis emocine gerove ir naudoti streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija.