Seborėjinis dermatitas

Ligos aprašymas

Seborėjinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri daugiausia pažeidžia tas kūno vietas, kuriose yra daug riebalinių liaukų, tokias kaip galvos oda, veidas, ausys, krūtinė ir nugaros viršus. Ši liga pasižymi odos pleiskanojimu, paraudimu ir niežuliu. Seborėjinis dermatitas gali paveikti žmones bet kuriame amžiuje, tačiau jis dažniau pasireiškia kūdikiams (kūdikio galvos pluta) ir suaugusiesiems. Nors ši būklė nėra užkrečiama ir dažniausiai nėra pavojinga, ji gali sukelti estetinį ir fizinį diskomfortą.

Ligos priežastis

Seborėjinis dermatitas atsiranda dėl įvairių veiksnių sąveikos, tačiau tiksli jo priežastis nėra visiškai aiški. Yra keletas pagrindinių veiksnių, kurie gali prisidėti prie ligos išsivystymo:

  • Riebalų perteklius (sebuma gamyba): Seborėjinėse vietose padidėjusi riebalų gamyba, kuri gali skatinti odos uždegimą.
  • Malassezia grybelis: Šis grybelis natūraliai gyvena ant odos paviršiaus, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali sukelti odos reakciją, sukeldamas uždegimą ir pleiskanojimą.
  • Imuninės sistemos atsakas: Susilpnėjusi ar hiperaktyvi imuninė sistema gali reaguoti į odos mikroorganizmus, sukeldama uždegimą.
  • Genetiniai veiksniai: Kai kurie žmonės yra genetiškai labiau linkę į seborėjinį dermatitą.

Kiti rizikos veiksniai apima:

  • Stresas.
  • Hormonų pokyčiai.
  • Sausas oras ar žiemos sezonas.
  • Kai kurios sveikatos būklės, pvz., Parkinsono liga, ŽIV/AIDS.

Ligos simptomai

Seborėjinio dermatito simptomai gali skirtis priklausomai nuo paveiktos kūno vietos ir ligos sunkumo. Dažniausi simptomai yra:

  • Pleiskanojimas: Balkšvos arba gelsvos pleiskanos, kurios gali atsirasti ant galvos odos, veido, krūtinės ar kitų kūno vietų.
  • Paraudimas: Oda gali būti paraudusi, ypač aplink pažeistas vietas, pvz., nosies šonuose, antakiuose, ausyse ar ant galvos odos.
  • Niežėjimas: Niežėjimas dažnai lydi paraudimą ir pleiskanojimą, o kasymasis gali dar labiau pabloginti būklę.
  • Riebios, blizgios dėmės: Kai kurios odos vietos gali atrodyti riebios arba blizgios dėl padidėjusios sebumo gamybos.

Kūdikiams dažnai pasireiškia lopšio kepurė – tai stora, riebi, gelsvai rusva pluta ant galvos odos.

Ligos klasifikacija

Seborėjinis dermatitas gali būti klasifikuojamas pagal lokalizaciją ir ligos eigą:

  • Lokalizuotas seborėjinis dermatitas: Dažniausiai pažeidžiamos sritys, turinčios daug riebalinių liaukų, tokios kaip galvos oda, veidas, ausys ir krūtinė.
  • Difuzinis seborėjinis dermatitas: Pažeidžia didesnius odos plotus, tokius kaip nugara, pečiai, pilvas.
  • Ūminis seborėjinis dermatitas: Liga greitai progresuoja ir pasireiškia ryškiais simptomais, tokiais kaip intensyvus paraudimas, pleiskanojimas ir niežėjimas.
  • Lėtinis seborėjinis dermatitas: Liga pasireiškia ilgalaikiais simptomais, su periodiškais pablogėjimais ir pagerėjimais.

Ligos diagnostika

Seborėjinio dermatito diagnostika pagrįsta klinikine apžiūra ir anamneze. Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas vizualiai apžiūri pažeistas odos vietas, ieškodamas būdingų simptomų, tokių kaip paraudimas, pleiskanojimas ir riebumas.
  • Dermatoskopija: Naudojama odos mikroskopinė analizė siekiant nustatyti odos būklę ir pašalinti kitas galimas diagnozes, pvz., psoriazę ar atopinį dermatitą.
  • Odos biopsija (retai): Esant sunkumams nustatyti diagnozę, gali būti atliekama odos biopsija, siekiant ištirti audinius ir patvirtinti diagnozę.

Ligos gydymas ir vaistai

Seborėjinis dermatitas yra lėtinė liga, kuri reikalauja ilgalaikės priežiūros. Gydymo tikslas – sumažinti simptomus, kontroliuoti uždegimą ir pagerinti odos būklę. Gydymo galimybės:

  • Priešgrybeliniai preparatai: Kremai ar šampūnai su priešgrybeliniais ingredientais (pvz., ketokonazolu) gali padėti sumažinti Malassezia grybelio kiekį odoje.
  • Kortikosteroidų kremai: Naudojami trumpalaikiam uždegimo ir niežėjimo mažinimui, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį.
  • Kalcineurino inhibitoriai: Kremai su veikliosiomis medžiagomis, pvz., takrolimusu ar pimekrolimusu, gali padėti kontroliuoti uždegimą be steroidų šalutinio poveikio.
  • Šampūnai nuo pleiskanų: Naudojami siekiant sumažinti pleiskanojimą galvos odoje. Šampūnai su cinko piritionu, seleno sulfidu arba deguto komponentais gali būti naudingi.
  • Drėkinamieji kremai: Drėkinamieji kremai padeda sumažinti odos sausumą ir niežėjimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Be vaistinių preparatų, kai kurios natūralios priemonės gali padėti suvaldyti seborėjinio dermatito simptomus:

  • Alyvuogių arba kokosų aliejus: Tepant šiuos aliejus ant pažeistų vietų, gali padėti suminkštinti ir pašalinti pleiskanas, taip pat sumažinti odos dirginimą.
  • Arbatmedžio aliejus: Jis turi priešuždegiminių ir priešgrybelinių savybių, galinčių sumažinti uždegimą ir niežėjimą.
  • Alijošiaus gelis: Natūralus alijošiaus ekstraktas gali padėti raminti sudirgusią odą ir mažinti uždegimą.
  • Obuolių actas: Kai kurie žmonės naudoja obuolių actą, praskiestą vandeniu, siekdami subalansuoti odos pH ir sumažinti pleiskanojimą.

Prevencija

Nors seborėjinio dermatito visiškai išvengti negalima, kai kurios priemonės gali padėti sumažinti ligos paūmėjimo riziką:

  • Reguliari odos priežiūra: Plauti veidą ir galvos odą švelniais valikliais bei drėkinamaisiais šampūnais, kad būtų išvengta per didelio riebumo ir odos uždegimo.
  • Streso valdymas: Kadangi stresas gali pabloginti seborėjinio dermatito simptomus, svarbu užtikrinti gerą emocinę sveikatą ir mažinti streso lygį.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje yra daug vitaminų ir mineralų, gali padėti palaikyti odos sveikatą.
  • Aplinkos poveikio mažinimas: Vengti ilgalaikio sauso oro, staigių temperatūros pokyčių ir per didelio karščio, nes tai gali pabloginti simptomus.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/seborrheic-dermatitis/symptoms-causes/syc-20352710
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/14403-seborrheic-dermatitis
  3. https://nationaleczema.org/eczema/types-of-eczema/seborrheic-dermatitis/

Gydytojai