Psoriazė

Aprašymas
Gydytojai
Pagal abėcėlę

Turinys

Ligos aprašymas

Psoriazė yra lėtinė autoimuninė odos liga, kuriai būdinga greitas odos ląstelių dauginimasis, sukeliantis storų, sidabriškai baltų ar raudonų pleiskanų susidarymą ir uždegimą. Paprastai odos ląstelės dauginasi ir atsinaujina kas 28–30 dienų, tačiau sergant psoriaze šis procesas paspartėja ir trunka tik 3–4 dienas, dėl ko susidaro žvynuoti bėrimai. Psoriazė gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau dažniausiai pasireiškia ant alkūnių, kelių, galvos odos ir nugaros. Liga gali būti lengva, vidutinio sunkumo arba sunki, ir dažnai kartojasi su paūmėjimo ir remisijos laikotarpiais. Psoriazė nėra užkrečiama, tačiau tai lėtinė būklė, kuri gali reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę.

Ligos priežastys

Psoriazės priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Pagrindiniai veiksniai, galintys prisidėti prie psoriazės atsiradimo, yra šie:

Genetinė predispozicija: psoriazė dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimos nariai taip pat serga šia liga, nurodant genetinį polinkį. Manoma, kad daugelis genų gali būti susiję su psoriazės vystymusi, ypač tie, kurie kontroliuoja imuninės sistemos funkcijas.
Autoimuninė reakcija: psoriazė yra autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas odos ląsteles, manydama, kad jos yra patogenai. Tai lemia uždegimą ir pagreitintą odos ląstelių dauginimąsi.
Aplinkos veiksniai: kai kurie aplinkos veiksniai gali sukelti ar pabloginti psoriazės simptomus. Tai gali būti infekcijos (ypač streptokokinės), odos sužalojimai (įbrėžimai, įpjovimai, nudegimai), stresas, tam tikri vaistai (pvz., beta blokatoriai, ličio preparatai) ir klimato pokyčiai (šaltas, sausas oras).
Hormoniniai pokyčiai: hormoniniai svyravimai, tokie kaip brendimas ar menopauzė, gali turėti įtakos psoriazės pradžiai arba jos paūmėjimui.

Ligos simptomai

Psoriazės simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo. Dažniausi simptomai yra:

Raudonos odos plokštelės: storos, iškilusios raudonos odos plokštelės, kurios dažnai būna padengtos sidabrinėmis arba baltomis pleiskanomis. Jos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pasitaiko ant alkūnių, kelių, galvos odos ir nugaros.
Sausa, pleiskanojanti oda: paveiktos odos sritys gali būti sausos, įtrūkusios ir kartais kraujuoti.
Niežulys ir deginimo pojūtis: pažeistose vietose gali būti jaučiamas niežulys ar deginimo pojūtis, ypač jei oda yra labai sausa arba pažeista.
Sąnarių skausmas ir patinimas: kai kurie žmonės, sergantys psoriaze, taip pat patiria psoriazinį artritą, kuris sukelia sąnarių skausmą, sustingimą ir patinimą.
Nagų pokyčiai: psoriazė gali paveikti nagus, sukeldama nagų duobutes, pakitusią spalvą, storėjimą ar nagų atskyrimą nuo lovos (onicholizę).
Plokštelių susiliejimas: kai kuriais atvejais mažos plokštelės gali susilieti į didesnes sritis.

Ligos klasifikacijos

Psoriazė gali būti klasifikuojama pagal jos pasireiškimo formą ir sunkumą:

Pagal psoriazės tipą

Plokštelinė psoriazė: dažniausia psoriazės forma, pasižyminti raudonomis, iškilusiomis plokštelėmis, padengtomis sidabriniais žvyneliais. Šios plokštelės dažnai pasireiškia ant alkūnių, kelių, galvos odos ir apatinės nugaros dalies.
Lašelinė psoriazė: būdinga mažų, raudonų taškelio formos pažeidimų atsiradimas ant odos. Dažniausiai pasireiškia vaikams ir jauniems suaugusiems po bakterinės infekcijos, tokios kaip streptokokinė faringitas.
Atvirkštinė psoriazė: pasireiškia lygiais, raudonais pažeidimais, kurie dažniausiai atsiranda odos raukšlėse, pavyzdžiui, po pažastimis, kirkšnyse, po krūtimis ar aplink genitalijas. Šios sritys gali būti labiau sudirgintos dėl trinties ir prakaitavimo.
Pustulinė psoriazė: reta forma, kuriai būdingos baltos pūlinės (pūlinės), apsuptos raudonos odos. Ji gali atsirasti lokaliai arba apimti didesnes kūno sritis.
Eritroderminė psoriazė: reta ir sunki forma, kuriai būdingas intensyvus paraudimas ir odos šveitimas, apimantis didžiąją kūno dalį. Eritroderminė psoriazė gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip infekcijos ir elektrolitų disbalansas.
Psoriazinis artritas: psoriazės forma, kuri paveikia sąnarius ir sukelia skausmą, standumą ir patinimą. Jis gali sukelti ilgalaikį sąnarių pažeidimą, jei nėra tinkamai gydomas.

Pagal ligos sunkumą

Lengva psoriazė: paveikta mažiau nei 3% kūno paviršiaus. Dažniausiai simptomai yra lengvi, o gydymas gali būti tik vietinis.
Vidutinio sunkumo psoriazė: paveikta 3-10% kūno paviršiaus. Reikalingas sisteminis gydymas arba fototerapija.
Sunki psoriazė: paveikta daugiau nei 10% kūno paviršiaus. Gali reikėti agresyvesnio gydymo, įskaitant biologinius vaistus.

Ligos diagnostika

Psoriazės diagnostika remiasi klinikiniu paciento odos, galvos odos ir nagų tyrimu bei išsamia medicinine istorija. Nors diagnostiniai tyrimai nėra būtini visais atvejais, kai kuriais atvejais gali būti naudingi:

Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins simptomus, jų trukmę, šeimos istoriją ir ankstesnius gydymo būdus. Taip pat bus atliekamas odos, galvos odos ir nagų tyrimas, siekiant nustatyti psoriazės tipą ir sunkumą.
Odos biopsija: nedidelis odos mėginys gali būti paimtas ir tiriamas mikroskopu, siekiant patvirtinti psoriazės diagnozę ir atskirti ją nuo kitų odos ligų, tokių kaip egzema ar grybelinės infekcijos.
Kraujo tyrimai: retai atliekami kraujo tyrimai gali būti naudojami siekiant atmesti kitas ligas arba nustatyti psoriazinio artrito žymenis.

Ligos gydymas ir vaistai

Psoriazės gydymas priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir paveiktos kūno srities. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, kontroliuoti uždegimą ir užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymas gali apimti vietinius vaistus, sisteminius vaistus ar fototerapiją.

Vietiniai vaistai

Kortikosteroidai: dažniausiai naudojami vietiniai vaistai, mažinantys uždegimą ir niežulį. Stiprumas gali skirtis nuo lengvų iki stiprių, priklausomai nuo paveiktos srities ir ligos sunkumo.
Kalcipotrienas (vitamino D analogas): slopina odos ląstelių augimą ir mažina uždegimą. Dažnai naudojamas kartu su kortikosteroidais.
Retinoidai (vitamino A analogai): padeda normalizuoti odos ląstelių augimą ir mažina uždegimą. Dažnai naudojami kartu su kitais vietiniais vaistais.
Kalkineurino inhibitoriai (takrolimas, pimekrolimas): naudojami jautriose srityse, tokiose kaip veidas ar raukšlės, nes jie neturi steroidinių vaistų šalutinio poveikio.

Sisteminis gydymas

Metotreksatas: slopina imuninę sistemą ir mažina odos ląstelių dauginimąsi. Naudojamas vidutinio sunkumo ar sunkiai psoriazei gydyti, taip pat psoriaziniam artritui.
Ciklosporinas: imunosupresantas, kuris greitai mažina simptomus, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti inkstų pažeidimą ir padidinti kraujospūdį.
Retinoidai (acitretinas): vartojami sisteminiu būdu, kad sumažintų odos ląstelių dauginimąsi ir uždegimą. Dažnai naudojami pustulinės psoriazės gydymui.
Biologiniai vaistai: biologiniai agentai, tokie kaip adalimumabas, etanerceptas, infliksimabas ir ustekinumabas, slopina specifines imuninės sistemos dalis. Jie skiriami sunkios psoriazės ar psoriazinio artrito atvejais, kai kiti gydymo metodai nėra veiksmingi.

Fototerapija

UVB spinduliuotė: platus arba siauras bangų diapazonas, naudojamas psoriazės plokštelėms gydyti. UVB spinduliuotė gali sumažinti uždegimą ir ląstelių dauginimąsi.
PUVA (psoralenas ir UVA spinduliuotė): psoralenas, vaistas, padarantis odą jautresnę šviesai, naudojamas kartu su UVA spinduliuote. Tai gali būti veiksminga sunkioms psoriazės formoms gydyti, tačiau ilgalaikis vartojimas gali padidinti odos vėžio riziką.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors psoriazė reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti odos būklę:

Drėkikliai ir emolientai: reguliarus odos drėkinimas gali padėti sumažinti sausumą, niežulį ir pleiskanojimą. Rekomenduojama naudoti riebalinius tepalus arba storus kremus, kurie padeda išlaikyti drėgmę odoje.
Avižų vonios: avižų milteliai gali padėti sumažinti niežėjimą ir nuraminti sudirgusią odą.
Alyvuogių arba kokosų aliejus: naudojami ant pažeistų odos vietų, kad padėtų minkštinti žvynelius ir sumažintų pleiskanojimą.
Alijošiaus gelis: žinomas dėl savo raminančių ir drėkinančių savybių, gali padėti sumažinti uždegimą ir paraudimą.
Omega-3 riebalų rūgštys: vartojant maisto papildus arba maisto produktus, turinčius daug omega-3 riebalų rūgščių (pvz., žuvis, linų sėmenų aliejus), gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti odos būklę.
Streso valdymas: stresas gali sukelti psoriazės paūmėjimus, todėl svarbu mokytis streso valdymo metodų, tokių kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar jogos praktika.

Prevencija

Nors psoriazės negalima visiškai išvengti, kai kurios priemonės gali padėti sumažinti jos paūmėjimus ir valdyti simptomus:

Reguliarūs odos priežiūros įpročiai: naudoti drėkiklius, vengti karšto vandens ir sausinančių muilų, kurie gali pabloginti odos būklę.
Vengti sužalojimų ir infekcijų: sužalojimai ir odos infekcijos gali sukelti psoriazės paūmėjimus, todėl svarbu vengti įbrėžimų, nudegimų ir infekcijų.
Sveika mityba ir gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti uždegimą.
Reguliari medicininė priežiūra: reguliariai lankytis pas dermatologą ir laikytis gydymo plano gali padėti kontroliuoti psoriazę ir išvengti komplikacijų.