Plokščioji kerpligė (Lichen planus)

Ligos aprašymas

Plokščioji kerpligė (dar žinoma kaip Lichen planus) yra lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai pažeidžia odą, gleivines, nagus ir plaukus. Liga pasižymi niežtinčiais, plokščiais, purpurinės spalvos bėrimais arba žaizdomis, kurios gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Plokščioji kerpligė yra autoimuninė liga, kurioje organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja odos ar gleivinės ląsteles, sukeldama uždegimą. Ši liga nėra užkrečiama, tačiau gali sukelti nemalonius simptomus, kurie gali ilgai užsitęsti.

Ligos priežastys

Plokščioji kerpligė laikoma autoimunine liga, nors tiksli priežastis nėra visiškai aiški. Manoma, kad liga atsiranda dėl imuninės sistemos sutrikimų, kai organizmo apsauginės ląstelės atakuoja sveikus audinius, sukeliančios uždegimą ir pažeidimus.

  • Autoimuniniai sutrikimai – organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja odos ir gleivinės ląsteles.
  • Virusinės infekcijos – tam tikros virusinės infekcijos, pavyzdžiui, hepatitas C, gali būti susijusios su plokščiosios kerpligės atsiradimu.
  • Vaistai – kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai nuo hipertenzijos ar antibiotikai, gali sukelti reakciją, panašią į plokščiąją kerpligę.
  • Alerginės reakcijos – tam tikri alerginiai veiksniai gali sukelti šią ligą.
  • Stresas ir emocinė įtampa – tai gali būti provokuojantys veiksniai, kurie pablogina plokščiosios kerpligės simptomus.

Ligos simptomai

Plokščioji kerpligė gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kurios kūno dalys yra paveiktos. Dažniausiai liga pasireiškia odoje, gleivinėse ir nagų plokštelėse.

  • Purpuriniai, plokšti bėrimai – dažniausiai atsiranda ant riešų, dilbių, kojų ir kulkšnių, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.
  • Niežulys – dažnas ir dažnai stiprus niežulys, ypač bėrimų srityje.
  • Baltos linijos ar dėmelės burnoje (Burnos gleivinės plokščioji kerpligė) – šios dėmelės gali būti neskausmingos arba sukelti deginimą ir diskomfortą, ypač valgant aštrų ar rūgštų maistą.
  • Galvos odos pažeidimai – gali sukelti plaukų slinkimą arba randus ant galvos odos.
  • Nagų pokyčiai – plokščioji kerpligė gali paveikti nagus, sukeldama jų retėjimą, spalvos pokyčius arba nagų plokštelės deformaciją.
  • Lytinių organų gleivinės pažeidimai – gali sukelti deginimą, skausmą ir diskomfortą.
  • Skausmas ar diskomfortas burnoje – burnos kerpligė gali sukelti burnos opos, dėl kurių valgymas ir gėrimas tampa skausmingas.

Ligos klasifikacija

Plokščioji kerpligė gali būti klasifikuojama pagal tai, kuriose kūno vietose ji pasireiškia ir kaip liga pasireiškia.

  • Odos plokščioji kerpligė – tai labiausiai paplitusi ligos forma, kuri pažeidžia odą.
  • Burnos gleivinės plokščioji kerpligė – pasireiškia baltomis dėmėmis arba skausmingomis opomis burnoje.
  • Galvos odos plokščioji kerpligė – gali sukelti randuotą plaukų slinkimą, vadinamą alopecija.
  • Lytinių organų plokščioji kerpligė – gali paveikti vyrų ir moterų lytinių organų gleivinę, sukelti diskomfortą ir skausmą.
  • Nagų plokščioji kerpligė – retesnė ligos forma, sukelianti nagų deformaciją ar net praradimą.

Ligos diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis klinikine apžiūra, simptomais ir kartais atliekant papildomus tyrimus.

  • Fizinė apžiūra – gydytojas įvertins bėrimus, opas ar kitus odos ir gleivinės pažeidimus, atsižvelgdamas į tipinius plokščiosios kerpligės požymius.
  • Odos biopsija – atliekamas odos mėginys siekiant patvirtinti diagnozę. Mikroskopinis odos mėginio tyrimas padeda nustatyti ląstelių pokyčius, būdingus plokščiajai kerpligei.
  • Imunofluorescencinis tyrimas – kartais naudojamas, norint nustatyti autoimuninius sutrikimus.
  • Kraujo tyrimai – gali būti atliekami siekiant atmesti kitas ligas arba įvertinti, ar yra susijusių infekcijų, pavyzdžiui, hepatito C.

Ligos gydymas ir vaistai

Plokščioji kerpligė gali išnykti savaime per kelis mėnesius ar metus, tačiau kartais liga tampa lėtinė ir reikalauja ilgalaikio gydymo. Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, niežulį ir užkirsti kelią komplikacijoms.

  • Kortikosteroidai – vietinio arba sisteminio veikimo kortikosteroidai (tepalai, kremai, tabletės ar injekcijos) dažniausiai naudojami siekiant sumažinti uždegimą ir niežulį.
  • Imunosupresantai – vaistai, tokie kaip ciklosporinas ar metotreksatas, gali būti skiriami, jei liga yra sunki ir kortikosteroidai neveikia.
  • Antihistamininiai vaistai – padeda sumažinti niežulį ir odos sudirgimą.
  • Retinoidai – vietiniai ar sisteminiai retinoidai gali būti skiriami esant lėtiniams ar sunkesniems ligos atvejams.
  • Fototerapija (PUVA) – ultravioletinių spindulių terapija gali būti naudojama siekiant sumažinti bėrimus, kai vietinis gydymas neveiksmingas.
  • Burnos gleivinės gydymas – specialūs skalavimo skysčiai ar geliai gali būti naudojami burnos opoms gydyti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti plokščiosios kerpligės, jos gali padėti sumažinti simptomus ir pagreitinti odos gijimą.

  • Alavijas (Aloe vera) – alavijo gelis gali padėti sumažinti uždegimą ir pagreitinti odos gijimą.
  • Ramunėlių kompresai – ramunėlių arbata turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti niežulį bei odos sudirgimą.
  • Arbatos medžio aliejus – turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, kurios gali būti naudingos gydant burnos ir odos opas.
  • Žalioji arbata – gali padėti kovoti su uždegimu ir stiprinti imuninę sistemą.

Prevencija

Plokščiosios kerpligės negalima visiškai išvengti, tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką arba palengvinti simptomus.

  • Streso valdymas – stresas gali pabloginti ligos eigą, todėl svarbu naudoti streso mažinimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.
  • Tinkama burnos higiena – jei plokščioji kerpligė pažeidžia burnos gleivinę, svarbu tinkamai prižiūrėti burnos higieną ir vengti dirgiklių.
  • Vengti aštraus ar rūgštaus maisto – jei pažeista burnos gleivinė, tokių produktų vengimas gali padėti išvengti skausmo ir dirginimo.
  • Vengti alergenų – jei liga susijusi su alerginėmis reakcijomis, svarbu identifikuoti ir vengti galimų dirgiklių.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/lichen-planus/symptoms-causes/syc-20351378#:~:text=Lichen%20planus%20(LIE%2Dkun%20PLAY,patches%2C%20sometimes%20with%20painful%20sores.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17723-lichen-planus
  3. https://www.nhs.uk/conditions/lichen-planus/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)