Plaučių atelektazė

Aprašymas
Simptomai
Vaistai
Pagal abėcėlę

Turinys

Ligos aprašymas

Plaučių atelektazė yra būklė, kai visiškai arba dalinai subliūkšta viena ar kelios plaučių dalys (alveolės), todėl sumažėja plaučių oro turis ir sutrinka normali deguonies apykaita organizme. Atelektazė gali paveikti mažą plaučių dalį arba visą plautį. Dažniausiai šią būklę sukelia bronchų obstrukcija arba išorinis spaudimas plaučių audiniui, kuris neleidžia plaučiams pilnai išsiskleisti įkvėpimo metu. Plaučių atelektazė gali būti laikina arba nuolatinė, o jos pasekmės priklauso nuo paveikto plaučių ploto dydžio ir paciento bendros sveikatos būklės.

Ligos priežastys

Plaučių atelektazė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios sukelia plaučių oro kanalo obstrukciją arba plaučių suspaudimą. Dažniausios priežastys:

Bronchų obstrukcija: kvėpavimo takų užsikimšimas dėl gleivių, svetimkūnio, auglio ar naviko. Tai viena dažniausių atelektazės priežasčių po operacijų, ypač kai pacientas nenaudoja tinkamų kvėpavimo pratimų po anestezijos.
Išorinis spaudimas: plaučių suspaudimas dėl pleuros efuzijos (skysčio kaupimosi tarp plaučių ir krūtinės sienelės), pneumotorakso (oro tarp plaučių ir krūtinės sienelės), auglio arba didelių limfmazgių.
Plaučių uždegimas (pneumonija): uždegiminės reakcijos metu susidaręs skystis ar pūliai gali blokuoti mažesnius kvėpavimo takus ir sukelti atelektazę.
Paveldimi arba įgimti struktūriniai kvėpavimo takų pokyčiai: tokie kaip cistinė fibrozė ar bronchų anomalijos, kurie gali sukelti kvėpavimo takų užsikimšimą.
Pooperacinės komplikacijos: ilgalaikė lovos rėžimo būklė po operacijos, ypač pilvo ar krūtinės srityje, gali sumažinti gilaus kvėpavimo galimybes ir padidinti atelektazės riziką.

Ligos simptomai

Atelektazės simptomai gali skirtis priklausomai nuo paveikto plaučių ploto dydžio ir ligos sunkumo. Nedidelės plaučių dalies atelektazė gali būti besimptomė, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti šie simptomai:

Dusulys: pasunkėjęs kvėpavimas, ypač po fizinio krūvio.
Greitas ir negilus kvėpavimas: organizmas stengiasi kompensuoti sumažėjusį deguonies tiekimą.
Krūtinės skausmas: dažniausiai lokalizuotas paveiktoje pusėje, gali būti aštrus arba spaudžiantis.
Kosulys: dažnai sausas, tačiau gali būti ir produktyvus, ypač jei atelektazė sukelta infekcijos ar gleivių susikaupimo.
Odos ir lūpų melsvumas (cianozė): atsiranda dėl sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje, tačiau dažniausiai pasireiškia tik sunkiais atvejais.
Karščiavimas: ypač jei atelektazę sukelia infekcija ar uždegimas.

Ligos klasifikacijos

Plaučių atelektazė gali būti klasifikuojama pagal jos priežastis ir vystymosi mechanizmus:

Resorbcinė (obstrukcinė) atelektazė: atsiranda dėl bronchų obstrukcijos, kai oro srautas į plaučius yra užblokuotas, o esantis oras plaučiuose palaipsniui absorbuojamas į kraują, sukelia plaučių audinio subliūkimą.
Kompresinė atelektazė: sukelta išorinio spaudimo, kuris stumia plaučius ir sumažina jų tūrį. Dažniausiai pasitaiko dėl pleuros efuzijos, pneumotorakso ar didelių auglių.
Kontrakcinė (cicatricinė) atelektazė: susijusi su plaučių audinio randėjimu ar fibrozėmis, kurios traukia plaučius ir sumažina jų tūrį.
Adhezinė atelektazė: atsiranda, kai sumažėja surfaktanto (medžiagos, mažinančios paviršiaus įtempimą plaučiuose) kiekis ar funkcija, todėl alveolės subliūksta.

Ligos diagnostika

Plaučių atelektazės diagnostika dažniausiai apima kelis tyrimus, kurie padeda nustatyti plaučių subliūkimą ir nustatyti jo priežastį:

Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas įvertina paciento simptomus ir ligos istoriją, atlieka krūtinės auskultaciją, ieškodamas sumažėjusių kvėpavimo garsų.
Krūtinės ląstos rentgenograma: pagrindinis metodas diagnozuoti atelektazę, leidžia vizualizuoti plaučių subliūkimą ir nustatyti jo mastą bei lokalizaciją.
Kompiuterinė tomografija (KT): naudojama detalesniam plaučių ir aplinkinių struktūrų įvertinimui, padeda nustatyti obstrukcijos priežastį ar kitus plaučių patologinius pokyčius.
Bronchoskopija: endoskopinis tyrimas, kurio metu į kvėpavimo takus įvedamas plonas vamzdelis su kamera, siekiant tiesiogiai vizualizuoti kvėpavimo takus ir pašalinti obstrukciją, jei įmanoma.
Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant nustatyti infekcijos buvimą arba deguonies ir anglies dioksido kiekio kraujyje vertinimui.

Ligos gydymas ir vaistai

Plaučių atelektazės gydymas priklauso nuo jos priežasties, sunkumo ir trukmės. Gydymo tikslas yra pašalinti obstrukciją, atkurti normalų plaučių oro tiekimą ir išvengti komplikacijų.

Bronchoskopija: naudojama pašalinti gleives, svetimkūnius arba navikus, blokuojančius kvėpavimo takus.
Kvėpavimo pratimai ir fizioterapija: gilus kvėpavimas, kosulio pratimai ir specialios kvėpavimo technikos gali padėti atkurti plaučių aeraciją ir sumažinti gleivių susidarymą.
Mechaninė ventiliacija: gali būti reikalinga sunkiems pacientams, kad būtų palaikomas tinkamas deguonies lygis kraujyje.
Medikamentai:
- Bronchodilatatoriai: vaistai, kurie atpalaiduoja bronchų raumenis ir plečia kvėpavimo takus, padedantys pagerinti oro pralaidumą.
- Mucolytikai: vaistai, kurie skystina gleives ir palengvina jų iškosėjimą.
- Antibiotikai: skiriami, jei yra įtarimas dėl infekcijos ar pneumonijos.
Chirurginis gydymas: retais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos pašalinti navikus ar kitus struktūrinius kvėpavimo takų pažeidimus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors plaučių atelektazė reikalauja medicininio įvertinimo ir gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti sveikimą ir pagerinti kvėpavimo funkciją:

Gilus kvėpavimas ir atsikosėjimo pratimai: gali padėti pagerinti plaučių ventiliaciją ir pašalinti susikaupusias gleives.
Garų inhaliacijos: karšto vandens garai gali padėti sušvelninti gleives ir palengvinti kvėpavimą.
Vandens suvartojimas: pakankamas skysčių vartojimas gali padėti skystinti gleives ir palengvinti jų pašalinimą.
Sveika mityba ir gyvenimo būdas: stiprina imuninę sistemą ir padeda išvengti kvėpavimo takų infekcijų.

Prevencija

Plaučių atelektazės prevencija apima rizikos veiksnių mažinimą ir kvėpavimo funkcijos palaikymą:

Reguliari kvėpavimo mankšta: ypač po operacijų ar ilgos lovos rėžimo būklės, siekiant išvengti gleivių kaupimosi ir kvėpavimo takų obstrukcijos.
Laikytis tinkamos higienos: siekiant išvengti kvėpavimo takų infekcijų, kurios gali sukelti atelektazę.
Rūkymo nutraukimas: rūkymas pažeidžia plaučių audinį ir skatina gleivių susikaupimą.
Kontroliuoti alergijas ir lėtines kvėpavimo takų ligas: siekiant sumažinti gleivių kaupimosi ir kvėpavimo takų obstrukcijos riziką.