Neimuninė neutropenija
Ligos aprašymas
Neimuninė neutropenija yra būklė, kai kraujyje sumažėja neutrofilų – vienos iš baltųjų kraujo kūnelių rūšių, atsakingų už apsaugą nuo infekcijų. Skirtingai nuo imuninės neutropenijos, šiuo atveju neutrofilų sumažėjimas nėra susijęs su autoimuniniais procesais, kai imuninė sistema klaidingai puola savo pačių neutrofilus. Neimuninė neutropenija gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, įskaitant infekcijas, vaistų poveikį, genetinius sutrikimus ar chemoterapijos šalutinį poveikį. Ši būklė gali būti laikina arba lėtinė, o neutropenijos sunkumas lemia riziką susirgti infekcijomis.
Ligos priežastis
Neimuninę neutropeniją gali sukelti įvairūs veiksniai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kaulų čiulpų gebėjimą gaminti neutrofilus arba skatina jų sunaikinimą:
- Infekcijos: kai kurios bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos, tokios kaip hepatitas, tuberkuliozė, ŽIV ar Epstein-Barr virusas, gali sukelti laikiną neutrofilų sumažėjimą.
- Vaistai: chemoterapiniai vaistai, antibiotikai ar imunosupresantai gali slopinti kaulų čiulpų funkciją, dėl ko sumažėja neutrofilų gamyba.
- Chemoterapija ir radioterapija: vėžio gydymas gali pažeisti kaulų čiulpus ir trukdyti normaliam neutrofilų gamybos procesui.
- Genetiniai sutrikimai: kai kurie genetiniai sindromai, tokie kaip įgimta agranulocitozė ar Kostmanno sindromas, gali sukelti įgimtą neutropeniją.
- Toksinės medžiagos: tam tikros cheminės medžiagos, pvz., benzenas, gali pažeisti kaulų čiulpus ir sutrikdyti kraujo ląstelių gamybą.
- Mitybos trūkumai: trūkumai, ypač vitamino B12, folio rūgšties ar vario, gali sukelti neutropeniją, nes šie elementai yra svarbūs normaliam kraujo ląstelių formavimuisi.
Ligos simptomai
Neutropenija pati savaime nesukelia simptomų, tačiau dėl sumažėjusio neutrofilų kiekio organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijų, ypač bakterinių. Simptomai dažniausiai atsiranda dėl infekcijų:
- Dažnos infekcijos: pacientai gali susirgti dažnomis ir sunkiomis infekcijomis, kurios atsiranda greičiau ir sunkiau gyja.
- Karščiavimas: karščiavimas be aiškios priežasties yra dažnas simptomas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija.
- Odos ir burnos opelės: gali pasireikšti odos infekcijos, ypač opelės burnoje, dantenų infekcijos arba kitos gleivinės pažeidimai.
- Plaučių uždegimas: neutropenija gali padidinti plaučių infekcijų, tokių kaip pneumonija, riziką.
- Šlapimo takų infekcijos: dažnos šlapimo takų infekcijos taip pat gali rodyti neutropeniją.
Esant sunkioms infekcijoms, gali išsivystyti sepsis – rimta gyvybei pavojinga būklė, kai infekcija išplinta per visą organizmą.
Ligos klasifikacija
Neutropenija klasifikuojama pagal neutrofilų skaičių kraujyje:
- Lengva neutropenija: neutrofilų skaičius yra tarp 1000 ir 1500 ląstelių/µl.
- Vidutinio sunkumo neutropenija: neutrofilų skaičius yra tarp 500 ir 1000 ląstelių/µl.
- Sunki neutropenija: neutrofilų skaičius yra mažesnis nei 500 ląstelių/µl, o tai žymiai padidina rimtų infekcijų riziką.
Ligos diagnostika
Neimuninės neutropenijos diagnostika apima keletą tyrimų, kurie padeda nustatyti neutrofilų kiekį ir galimas priežastis:
- Bendras kraujo tyrimas: nustatomas bendras kraujo ląstelių skaičius ir neutrofilų kiekis kraujyje.
- Kaulų čiulpų biopsija: kai kuriais atvejais gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija, siekiant įvertinti, kaip kaulų čiulpai gamina kraujo ląsteles ir ar nėra pažeidimų.
- Kraujo kultūros ir infekcijų tyrimai: siekiant nustatyti, ar pacientui pasireiškė infekcija, kuri gali būti neutropenijos priežastis arba komplikacija.
- Genetiniai tyrimai: jei įtariama įgimta neutropenija, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti genetines mutacijas.
Ligos gydymas ir vaistai
Gydymas priklauso nuo neutropenijos priežasties ir sunkumo. Esant lengvoms formoms, gali būti pakankamas stebėjimas ir infekcijų prevencija, tačiau sunki neutropenija reikalauja aktyvaus gydymo:
- Infekcijų gydymas: pacientams, sergantiems neutropenija ir infekcija, dažnai skiriami plataus spektro antibiotikai, kol bus nustatyta infekcijos priežastis.
- Augimo faktoriai: granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF) yra naudojamas siekiant skatinti kaulų čiulpus gaminti daugiau neutrofilų.
- Vaistų pakeitimas ar nutraukimas: jei neutropeniją sukėlė vaistai, gydytojas gali pakeisti gydymo planą arba nutraukti vaisto vartojimą.
- Mitybos papildai: kai kuriais atvejais, jei nustatomas vitamino B12, folio rūgšties ar vario trūkumas, gali būti skiriami papildai.
- Kaulų čiulpų transplantacija: sunkiais atvejais, ypač kai neutropenija yra įgimta ar dėl vėžio gydymo, gali būti svarstoma kaulų čiulpų transplantacija.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatos būklę ir stiprinti imuninę sistemą, tačiau jos neturėtų pakeisti medicininio gydymo:
- Imunitetą stiprinanti mityba: sveika mityba, turinti daug vaisių, daržovių, baltymų ir antioksidantų, gali padėti stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms.
- Ežiuolė ir ciberžolė: šios žolelės turi priešuždegiminių ir imunitetą palaikančių savybių, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant papildus.
- Česnakas: žinomas dėl savo antibakterinių savybių, gali būti naudojamas kaip natūrali priemonė imuninei sistemai stiprinti.
Prevencija
Prevencinės priemonės daugiausia nukreiptos į infekcijų rizikos mažinimą pacientams, sergantiems neutropenija:
- Higienos laikymasis: dažnas rankų plovimas ir tinkama asmens higiena padeda sumažinti infekcijų riziką.
- Vengimas didelių susibūrimų: pacientams su sunkia neutropenija rekomenduojama vengti žmonių, sergančių peršalimo ligomis ar kitomis infekcijomis.
- Skiepai: skiepijimas nuo tam tikrų infekcijų, pvz., gripo ar pneumokokinių infekcijų, gali padėti sumažinti komplikacijų riziką.
- Tinkama mityba: subalansuota mityba su pakankamu vitaminų ir mineralų kiekiu gali padėti palaikyti kaulų čiulpų sveikatą ir neutrofilų gamybą.
