Miežis ir šaltas miežis

Ligos aprašymas

Miežis (lot. hordeolum) yra ūminis akių vokų riebalinių liaukų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia bakterinė infekcija. Paprastai infekcija prasideda nuo mažo, skausmingo guzelio ant voko, kuris per kelias dienas gali pūliuoti. Miežis gali būti vidinis arba išorinis, priklausomai nuo to, kurioje voko dalyje išsivysto infekcija. Išorinis miežis pasireiškia voko paviršiuje ir paprastai yra lengviau gydomas, o vidinis – voko viduje, kur jis gali būti sunkiau pastebimas ir gydomas.

Šaltas miežis, dar vadinamas chalazionu, yra lėtinis akių voko riebalinių liaukų uždegimas, kuris dažniausiai būna neskausmingas. Skirtingai nuo ūmaus miežio, chalazionas vystosi lėtai ir nesukelia infekcijos simptomų, tokių kaip paraudimas ar pūliavimas. Jis atsiranda dėl užsikimšusios liaukos ir suformuoja kietą gumbą ant voko. Nors šaltas miežis paprastai nesukelia didelio diskomforto, jis gali sukelti akių dirginimą ar spaudimą, jei yra didelis.

Ligos priežastys

Miežį ir šaltą miežį sukelia skirtingi mechanizmai, tačiau abu sutrikimai yra susiję su akių vokų riebalinių liaukų veikla.

Miežio priežastys:

• Bakterinė infekcija: Dažniausiai miežį sukelia Staphylococcus aureus bakterijos, kurios užkrečia voko riebalines liaukas.
• Prasta akių higiena: Dažnas akių lietimas neplautomis rankomis ar nešvarios kontaktinių lęšių priežiūros priemonės gali padidinti miežio riziką.
• Silpna imuninė sistema: Žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu, pvz., dėl diabeto ar lėtinių ligų, yra didesnė rizika išsivystyti miežiui.
• Alergijos ir odos ligos: Tokios būklės kaip blefaritas (vokų krašto uždegimas) ar rožinė gali padidinti akių riebalinių liaukų uždegimo riziką.

Šalto miežio priežastys:

• Riebalinių liaukų užsikimšimas: Chalazionas atsiranda dėl liaukos užsikimšimo, kai riebalai negali normaliai nutekėti ir kaupiasi liaukoje, sukeldami lėtą uždegimą.
• Lėtinis akių vokų uždegimas: Žmonės, sergantys lėtiniu blefaritu, dažniau susiduria su šaltu miežiu.
• Stresas ir hormoniniai pokyčiai: Šie veiksniai taip pat gali paveikti riebalinių liaukų veiklą ir padidinti chalaziono susidarymo riziką.

Ligos simptomai

Miežio ir šalto miežio simptomai skiriasi dėl jų kilmės pobūdžio ir uždegimo intensyvumo.

Miežio simptomai:

• Skausmingas guzeliukas: Miežis dažniausiai prasideda kaip skausmingas, raudonas guzelis ant voko, kuris palaipsniui didėja.
• Akių vokų paraudimas ir patinimas: Miežis sukelia ryškų voko patinimą ir paraudimą.
• Pūliavimas: Vystantis infekcijai, gali atsirasti pūlių, kurie išsiveržia pro miežio paviršių.
• Jautrumas šviesai ir ašarojimas: Dėl uždegimo akis gali būti jautri šviesai ir ašaroti.

Šalto miežio simptomai:

• Neskausmingas guzas: Skirtingai nuo miežio, chalazionas paprastai nėra skausmingas ir formuojasi lėtai.
• Kietas, suapvalintas mazgas ant voko: Jis gali būti mažas arba didelis, priklausomai nuo riebalų kaupimosi.
• Voko spaudimas: Jei chalazionas yra didelis, jis gali sukelti spaudimą akiai arba šiek tiek riboti regėjimą, nors tai nėra dažnas simptomas.
• Minimalus paraudimas ar patinimas: Skirtingai nuo miežio, šaltas miežis retai sukelia uždegimo simptomus.

Ligos klasifikacija

Miežis ir chalazionas gali būti klasifikuojami pagal jų kilmę ir buvimo vietą:

• Išorinis miežis: Susidaro ant išorinės voko dalies, dažniausiai dėl riebalinių ar prakaito liaukų užsikimšimo.
• Vidinis miežis: Susidaro voko viduje ir gali būti sunkiau pastebimas, nes uždegimas vyksta riebalinėse liaukose giliai voko audiniuose.
• Chalazionas (šaltas miežis): Lėtinis uždegimas, susijęs su riebalinių liaukų užsikimšimu, dažniausiai neskausmingas ir nesukelia infekcijos simptomų.

Ligos diagnostika

Miežis ir šaltas miežis paprastai diagnozuojami atlikus išsamų akių apžiūrėjimą. Oftalmologas gali diagnozuoti šias būkles pagal simptomus ir fizinę akių voko būklę.

• Fizinė akių apžiūra: Gydytojas atidžiai apžiūri voką, įvertina jo paraudimą, patinimą, guzelio vietą ir dydį.
• Bakterijų kultūros tyrimas: Jei miežis neišnyksta arba kartojasi, gali būti atliekami bakterijų tyrimai, siekiant nustatyti infekciją sukėlusias bakterijas.
• Ultragarso ar biopsijos tyrimai: Retais atvejais, kai chalazionas išlieka ilgesnį laiką ar sukelia neįprastų simptomų, gali prireikti atlikti papildomus tyrimus, kad būtų atmesti kiti, rimtesni vokų navikai.

Ligos gydymas ir vaistai

Miežio ir šalto miežio gydymas priklauso nuo jų sunkumo ir simptomų. Paprastai šios būklės išgyja savaime, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti gydymo priemonių.

Miežio gydymas:

• Šilti kompresai: Dažniausias gydymo metodas – šilti kompresai, kurie taikomi 10-15 minučių kelis kartus per dieną, kad paspartintų miežio brendimą ir jo savaiminį išsivalymą.
• Antibiotiniai akių lašai ar tepalai: Jei miežis užsikrečia ar tęsiasi ilgai, gydytojas gali paskirti antibiotikų, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui.
• Pūlinio drenavimas: Kai kuriais atvejais gydytojas gali pradurti miežį, kad pašalintų pūlius ir palengvintų uždegimą.
• Steroidiniai lašai ar tepalai: Sunkiais atvejais gali būti skiriami steroidiniai preparatai, siekiant sumažinti uždegimą.

Šalto miežio gydymas:

• Šilti kompresai: Tai gali padėti sumažinti užsikimšusios liaukos uždegimą ir palaipsniui sumažinti chalazioną.
• Kortikosteroidų injekcijos: Jei chalazionas išlieka ilgesnį laiką, gali būti skiriamos kortikosteroidų injekcijos į voką, kad sumažintų uždegimą.
• Chirurginis pašalinimas: Jei chalazionas neatsistato natūraliai ir sukelia diskomfortą ar regos sutrikimus, gali prireikti jį pašalinti chirurginiu būdu.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti simptomus arba paspartinti gijimo procesą, tačiau būtina pasitarti su gydytoju, prieš taikant bet kokias nepatikrintas priemones.

• Šiltos ramunėlių ar juodosios arbatos kompresai: Ramunėlės turi priešuždegiminių savybių, o juodojoje arbatoje esantis taninas gali padėti sumažinti patinimą.
• Alijošiaus gelis: Alijošius gali būti naudojamas siekiant sumažinti uždegimą ir pagreitinti gijimą dėl jo antibakterinių ir drėkinamųjų savybių.
• Obuolių sidro actas: Tradiciškai naudojamas natūraliai bakterijoms naikinti, tačiau reikia atsargiai naudoti, kad nepakenktumėte akims.

Prevencija

Miežio ir chalaziono prevencija daugiausia priklauso nuo tinkamos akių higienos ir rizikos veiksnių mažinimo.

• Reguliari akių higiena: Plaukite rankas prieš liesdami akis ir reguliariai valykite akių vokus, ypač jei sergate blefaritu.
• Tinkama kontaktinių lęšių priežiūra: Laikykitės griežtų higienos taisyklių, keisdami ir valydami kontaktinius lęšius.
• Streso mažinimas: Kadangi stresas gali prisidėti prie riebalinių liaukų uždegimo, svarbu valdyti streso lygį.
• Reguliari akių gydytojo apžiūra: Jei dažnai atsiranda miežiai ar chalazionai, verta reguliariai lankytis pas oftalmologą prevenciniams tyrimams.

Šaltiniai

1. https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-799/barley
2. https://www.healthline.com/nutrition/barley-benefits
3. https://www.medicalnewstoday.com/articles/295268