Lėtinė granulomatozinė liga

Ligos aprašymas

Lėtinė granulomatozinė liga (LGL) yra reta, paveldima imunodeficitinė liga, kurią sukelia neutrofilų ir kitų fagocitų (baltųjų kraujo kūnelių, atsakingų už bakterijų ir grybelių sunaikinimą) funkcinis sutrikimas. Dėl šio sutrikimo, fagocitai nesugeba efektyviai sunaikinti tam tikrų mikroorganizmų, todėl organizme susidaro ilgalaikiai uždegiminiai procesai ir granulomos – audinių dariniai, susidarantys dėl imuninės sistemos bandymo lokalizuoti infekciją. Liga dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų visą gyvenimą.

LGL dažniau diagnozuojama berniukams, nes daugeliu atvejų liga paveldima X chromosomos susijusiu būdu, tačiau gali būti paveldima ir autosominiu recesyviniu būdu, kuris gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris.

Ligos priežastys

Lėtinę granulomatozinę ligą sukelia genetiniai mutacijos, dėl kurių sutrinka fagocitų gebėjimas gaminti reaktyvius deguonies rūšis (superoksidą), kurios yra būtinos mikroorganizmų sunaikinimui. Dažniausiai mutacijos atsiranda šiuose genuose:

• CYBB genas: Dėl mutacijos šiame gene, kuris koduoja baltymą gp91^phox, atsiranda liga, susijusi su X chromosoma. Tai yra dažniausia LGL forma.
• CYBA, NCF1, NCF2 ir NCF4 genai: Mutacijos šiuose genuose sukelia autosominės recesyvinės paveldėjimo formos LGL.

Dėl šių genetinių defektų fagocitai nesugeba generuoti pakankamai reaktyvių deguonies rūšių, todėl jie negali veiksmingai naikinti tam tikrų bakterijų ir grybelių, o tai sukelia lėtines ir pasikartojančias infekcijas.

Ligos simptomai

Lėtinė granulomatozinė liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie dažnai būna susiję su pasikartojančiomis infekcijomis ir uždegiminiais procesais:

• Pasikartojančios bakterinės ir grybelinės infekcijos: Dažniausiai pažeidžiami plaučiai, oda, limfmazgiai ir kepenys.
• Granulomų susidarymas: Uždegiminiai mazgeliai (granulomos) gali susidaryti įvairiuose organuose, sukelti jų funkcijos sutrikimus ir obstrukciją, pvz., šlapimo takų ar žarnyno obstrukciją.
• Plaučių infekcijos: Pneumonija yra viena dažniausių ir rimčiausių infekcijų LGL sergantiems pacientams.
• Odos ir minkštųjų audinių abscesai: Infekcijos gali sukelti pūlingų uždegimų susidarymą odoje ir kituose minkštuosiuose audiniuose.
• Limfadenitas: Uždegimas limfmazgiuose, dažnai dėl infekcijos.
• Hepatomegalija ir splenomegalija: Padidėjusios kepenys ir blužnis dėl lėtinių infekcijų ar granulomų susidarymo.
• Virškinimo trakto sutrikimai: LGL gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, žarnyno obstrukciją dėl granulomų.

Ligos klasifikacijos

Lėtinė granulomatozinė liga gali būti klasifikuojama pagal paveldėjimo būdą ir genetinį defektą:

• X chromosoma susijusi LGL: Dėl mutacijos CYBB gene. Tai dažniausia ligos forma, dažniau pasitaikanti vyrams.
• Autosominė recesyvinė LGL: Sukeliama mutacijų kituose genuose (CYBA, NCF1, NCF2, NCF4). Ši forma gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims.

Ligos diagnostika

Lėtinės granulomatozinės ligos diagnostika apima kelis tyrimus, kuriais siekiama įvertinti fagocitų funkciją ir nustatyti genetinį defektą:

• Nitrobluetetrazolio (NBT) testas: Senas, tačiau vis dar naudojamas testas, nustatantis fagocitų gebėjimą gaminti reaktyvius deguonies rūšis. Esant LGL, NBT testas dažniausiai yra neigiamas.
• Dihrorodaminas (DHR) testas: Modernesnis ir jautresnis testas, naudojamas fagocitų funkcijos vertinimui. Tai srauto citometrijos tyrimas, kuris nustato oksidacinio atsako trūkumą.
• Genetiniai tyrimai: Specifinių genų mutacijų analizė, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti paveldėjimo tipą.
• Molekuliniai tyrimai: Taikomi specifinių genų sekoskaitai arba PCR metodai, kurie padeda nustatyti genetinius defektus, sukeliančius LGL.

Ligos gydymas ir vaistai

Lėtinės granulomatozinės ligos gydymas yra sudėtingas ir apima infekcijų prevenciją, jų gydymą bei imuninės sistemos stiprinimą:

• Profilaktinė antibiotikų ir priešgrybelinių vaistų terapija: Siekiant išvengti infekcijų, pacientams dažnai skiriami ilgalaikiai profilaktiniai antibiotikai (pvz., trimetoprimas-sulfametoksazolas) ir priešgrybeliniai vaistai (pvz., itrakonazolas).
• Interferonas-gamma: Naudojamas imunomoduliacijai, siekiant sustiprinti fagocitų funkciją ir sumažinti infekcijų dažnumą.
• Intravaskulinė imunoglobulinų terapija: Kai kuriais atvejais naudojama siekiant stiprinti imuninį atsaką.
• Kaulų čiulpų transplantacija: Vienintelis gydymo būdas, kuris gali išgydyti LGL, ypač jei donoras yra suderinamas šeimos narys. Transplantacija gali atkurti normalų fagocitų funkcionalumą.
• Genų terapija: Nauja, eksperimentinė terapija, kuria siekiama pataisyti defektuotą geną paciento ląstelėse. Šis metodas turi potencialą tapti ateities gydymo strategija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Lėtinė granulomatozinė liga yra rimta imunodeficitinė būklė, todėl liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo. Tačiau pacientai gali imtis tam tikrų natūralių priemonių, kad palaikytų savo bendrą sveikatą:

• Imunitetą stiprinantys papildai: Vitaminai C ir D, cinkas, ežiuolė ir kiti papildai gali padėti stiprinti imuninę sistemą, tačiau jų veiksmingumas LGL atveju nėra moksliškai įrodytas.
• Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug vaisių, daržovių ir baltymų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir energijos lygį.
• Vengti infekcijų: Pacientai turėtų vengti sąlyčio su žinomais infekcijų šaltiniais, pavyzdžiui, ligoniais, purvu, pelėsiais ir kt., kad sumažintų infekcijų riziką.

Šaltiniai

• https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/chronic-granulomatous-disease/symptoms-causes/syc-20355817
• https://www.niaid.nih.gov/diseases-conditions/chronic-granulomatous-disease-cgd
• https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21157-chronic-granulomatous-disease-cgd