Keratitas

Ligos aprašymas

Keratitas yra ragenos, skaidraus audinio, dengiančio akies obuolio priekį, uždegimas. Ši liga gali paveikti vieną ar abi akis ir sukelti regėjimo pablogėjimą ar net aklumą, jei ji nėra tinkamai gydoma. Keratitas gali būti infekcinis arba neinfekcinis, priklausomai nuo priežasties. Infekcinį keratitą dažniausiai sukelia bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai. Neinfekcinis keratitas gali kilti dėl akių traumų, kontaktinių lęšių dėvėjimo ar sausų akių sindromo. Ši liga reikalauja greitos diagnostikos ir gydymo, siekiant išvengti ilgalaikių regėjimo sutrikimų.

Ligos priežastys

Keratito priežastys yra įvairios ir gali priklausyti nuo aplinkos veiksnių, akių priežiūros įpročių bei sveikatos būklės. Priklausomai nuo priežasties, keratitas gali būti skirstomas į infekcinį ir neinfekcinį.

  • Bakterinė infekcija: Dažniausiai pasitaiko žmonėms, kurie nepakankamai rūpinasi kontaktiniais lęšiais arba turi ragenos sužalojimų.
  • Virusinė infekcija: Herpes simplex virusas yra viena iš dažniausių virusinio keratito priežasčių, sukeldamas recidyvuojantį ragenos uždegimą.
  • Grybelinė infekcija: Dažniausiai atsiranda po akių traumos, ypač jei trauma įvyko dėl kontaktų su augalų medžiagomis.
  • Parazitinė infekcija (Acanthamoeba keratitas): Retas, bet pavojingas keratito tipas, dažniausiai susijęs su kontaktinių lęšių dėvėjimu nešvarioje aplinkoje.
  • Sausa akis ir kontaktinių lęšių naudojimas: Ilgalaikis kontaktinių lęšių nešiojimas be tinkamos higienos gali sukelti keratitą.

Ligos simptomai

Keratito simptomai gali skirtis priklausomai nuo jo priežasties ir sunkumo. Dažniausi simptomai yra susiję su diskomfortu akyje ir regėjimo pokyčiais.

  • Akių paraudimas: Dažnas simptomas, rodantis ragenos uždegimą.
  • Akių skausmas: Skausmas gali būti įvairaus stiprumo, kartais pasireiškiantis labai stipriai.
  • Jautrumas šviesai (fotofobija): Akių jautrumas šviesai yra dažnas keratito simptomas.
  • Regėjimo pablogėjimas: Gali atsirasti neryškus regėjimas ar regėjimo praradimas, ypač jei keratitas yra sunkus ar ilgai negydomas.
  • Akies jautimas svetimkūniui: Pacientai dažnai jaučia, tarsi kažkas būtų patekę į akį, nors iš tikrųjų nieko ten nėra.

Ligos klasifikacija

Keratitas gali būti klasifikuojamas pagal priežastis arba pažeidimo pobūdį, siekiant nustatyti tinkamiausią gydymo strategiją.

  • Infekcinis keratitas: Šią formą sukelia mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos, virusai, grybai ar parazitai.
  • Neinfekcinis keratitas: Gali būti sukeltas akių sausumo, akių sužalojimų, chemikalų poveikio ar ultravioletinių spindulių.
  • Paviršinis keratitas: Apima tik ragenos paviršių ir dažniausiai sukelia mažesnį diskomfortą bei greitesnį gijimą.
  • Gilusis keratitas: Pažeidžia gilesnius ragenos sluoksnius ir gali sukelti rimtesnes pasekmes, įskaitant randų formavimąsi ir regėjimo praradimą.

Ligos diagnostika

Keratito diagnozei svarbu ankstyvas ištyrimas, nes liga gali greitai progresuoti. Diagnostikai naudojamos kelios procedūros, padedančios įvertinti akių būklę ir nustatyti uždegimo priežastį.

  • Akių apžiūra naudojant plyšinę lempą: Gydytojas naudoja specialų mikroskopą, kuris leidžia detaliai apžiūrėti akies rageną ir aptikti uždegimo požymius.
  • Ragenos tepinėlis: Gydytojas gali paimti ragenos tepinėlį, kad nustatytų infekcijos priežastį (bakterijos, grybeliai, parazitai).
  • Kultūros tyrimai: Laboratoriniai tyrimai gali padėti išsiaiškinti mikroorganizmų rūšį, sukėlusią infekciją, ir paskirti tinkamą gydymą.
  • Fluorescencinis testas: Dažai naudojami ragenos pažeidimams vizualizuoti, padedant tiksliai nustatyti uždegimo vietą ir mastą.

Ligos gydymas ir vaistai

Keratito gydymas priklauso nuo ligos priežasties, tačiau svarbu pradėti jį kuo anksčiau, kad būtų išvengta komplikacijų. Gydymo tikslas yra pašalinti uždegimą, sumažinti infekcijos plitimą ir apsaugoti akis nuo ilgalaikės žalos.

  • Antibiotikų lašai: Naudojami bakteriniam keratitui gydyti, dažnai skiriami dažni lašų vartojimai, kad būtų greitai įveikta infekcija.
  • Antivirusiniai vaistai: Herpes simplex viruso sukeltam keratitui gydyti skiriami specifiniai antivirusiniai vaistai, tiek lašų, tiek tablečių forma.
  • Priešgrybeliniai vaistai: Grybeliniam keratitui gydyti naudojami specialūs priešgrybeliniai lašai, tačiau gydymas gali būti ilgalaikis ir sudėtingas.
  • Steroidiniai akių lašai: Gali būti naudojami uždegimui mažinti, tačiau atsargiai, nes jie gali pabloginti infekcines būkles.
  • Drėkinamieji lašai: Naudojami siekiant palengvinti sausas akis ir apsaugoti rageną nuo tolesnio pažeidimo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės keratitui gydyti gali būti naudojamos tik kaip papildomas priemones kartu su medicininiu gydymu. Reikia būti atsargiems, kad būtų išvengta papildomų akių pažeidimų.

  • Ramunėlių kompresai: Ramunėlių arbata naudojama kaip švelnus kompresas, siekiant sumažinti akių uždegimą ir diskomfortą.
  • Medus: Natūralus antibakterinis agentas, kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė akių gydymui, tačiau būtina pasikonsultuoti su gydytoju prieš naudojant.
  • Šaltalankių aliejus: Liaudies medicinoje naudojamas siekiant sumažinti akių uždegimą ir drėkinti rageną.

Prevencija

Keratito prevencija remiasi akių higienos palaikymu ir rizikos veiksnių mažinimu, ypač tiems žmonėms, kurie nešioja kontaktinius lęšius arba yra linkę į akių infekcijas.

  • Tinkama kontaktinių lęšių priežiūra: Reguliarus lęšių valymas ir laikymas steriliose sąlygose padeda išvengti infekcijų.
  • Apsauginių akinių dėvėjimas: Dėvėti apsauginius akinius atliekant darbus, kuriuose gali būti akių pažeidimų rizika, pavyzdžiui, naudojant chemines medžiagas ar užsiimant sportu.
  • Nedelsiant gydyti akių infekcijas: Ankstyvas akių infekcijų gydymas padeda išvengti tolesnių komplikacijų ir keratito atsiradimo.
  • UV apsauga: Apsauginių akinių nuo saulės naudojimas apsaugo akis nuo ultravioletinių spindulių, kurie gali pažeisti rageną.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/keratitis/symptoms-causes/syc-20374110
  2. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/keratitis
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/24500-keratitis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)