Išangės vėžys

Ligos aprašymas

Išangės vėžys yra reta piktybinė liga, kuri išsivysto išangėje – virškinamojo trakto gale esančiame kanale, jungiančiame tiesiąją žarną su išoriniu kūno paviršiumi. Išangės vėžys skiriasi nuo storosios žarnos ar tiesiosios žarnos vėžio, nes jis vystosi kitame virškinamojo trakto regione. Dažniausiai šis vėžys prasideda išangės kanale esančiose plokščialąstelinėse ląstelėse.

Išangės vėžys dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų žmonėms, moterims, ir yra glaudžiai susijęs su žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Ankstyva diagnozė leidžia efektyviai gydyti išangės vėžį, o išgyvenamumas priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu.

Ligos priežastys

Tikslios išangės vėžio atsiradimo priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau nustatyta, kad yra keletas svarbių rizikos veiksnių, kurie gali padidinti šios ligos riziką.

• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): ŽPV yra viena pagrindinių išangės vėžio priežasčių. ŽPV yra lytiniu keliu plintantis virusas, kuris sukelia plokščialąstelinį išangės vėžį. Ypač pavojingos ŽPV aukšto rizikos padermės, kurios gali sukelti vėžį.
• Lytiniu keliu plintančios infekcijos: Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos, pvz., ŽIV, taip pat gali padidinti išangės vėžio riziką.
• Sumažėjusi imuninė sistema: Asmenys, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos arba imunosupresinių vaistų vartojimo, turi didesnę riziką susirgti išangės vėžiu.
• Lytiniai santykiai: Dažnas analinis seksas ar daug seksualinių partnerių gali padidinti ŽPV infekcijos ir išangės vėžio riziką.
• Rūkymas: Ilgalaikis rūkymas taip pat yra susijęs su padidėjusia išangės vėžio rizika, nes tabako kancerogenai gali prisidėti prie ląstelių mutacijų.
• Amžius: Rizika susirgti išangės vėžiu didėja su amžiumi, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Ligos simptomai

Išangės vėžio simptomai gali būti nespecifiniai ir panašūs į kitų išangės ligų, tokių kaip hemorojus ar įtrūkimai, simptomus. Dėl šios priežasties ankstyva diagnozė gali būti sudėtinga. Dažniausi simptomai yra:

• Kraujavimas iš išangės: Dažniausiai pasireiškiantis simptomas, kuris gali būti pastebimas kaip kraujas ant tualetinio popieriaus arba išmatose.
• Išangės skausmas ar diskomfortas: Pacientai gali jausti skausmą, deginimą ar spaudimą išangės srityje, ypač tuštinimosi metu.
• Išskyros iš išangės: Kai kuriais atvejais gali pasireikšti nenormalios išskyros iš išangės.
• Niežulys (pruritus): Išangės srities niežėjimas gali būti vienas iš simptomų.
• Išangės srities navikas ar mazgas: Pacientai gali pastebėti nedidelį mazgelį ar guzelį aplink išangę.
• Tuštinimosi įpročių pokyčiai: Gali atsirasti vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, taip pat gali keistis išmatų forma ir dydis.
• Patinę limfmazgiai: Išplėtus navikui, gali patinti netoliese esantys limfmazgiai.

Ligos klasifikacijos

Išangės vėžys klasifikuojamas pagal jo histologinę struktūrą ir stadiją, atsižvelgiant į tai, kiek navikas išplito. Klasifikacija padeda gydytojams nustatyti tinkamiausią gydymo būdą ir prognozuoti ligos eigą.

• Plokščialąstelinis karcinoma: Tai yra dažniausia išangės vėžio rūšis, kuri kyla iš išangės kanalo gleivinėje esančių plokščialąstelinių ląstelių.
• Adenokarcinoma: Retesnis išangės vėžio tipas, kuris kyla iš liaukinių ląstelių, esančių tiesiojoje žarnoje arba aplinkinių liaukų srityje.
• Melanoma: Retas išangės vėžio tipas, kuris kyla iš pigmentinių ląstelių (melanocitų).
• Limfoma: Tai dar vienas retas išangės vėžio tipas, kuris vystosi limfiniame audinyje aplink išangę.

Išangės vėžio stadijos yra nustatomos pagal TNM sistemą, kuri įvertina naviko dydį (T), ar vėžys išplito į limfmazgius (N) ir ar yra tolimų metastazių (M).

• I stadija: Mažas navikas (iki 2 cm), kuris apsiriboja išangės kanalu.
• II stadija: Navikas didesnis nei 2 cm, tačiau dar nėra išplitęs į limfmazgius.
• III stadija: Navikas išplito į netoliese esančius limfmazgius ar audinius.
• IV stadija: Vėžys išplito į tolimus organus, pvz., kepenis ar plaučius.

Ligos diagnostika

Išangės vėžio diagnostika prasideda nuo fizinės apžiūros ir išsamių tyrimų, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti ligos stadiją.

• Išangės ir tiesiosios žarnos tyrimas (skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas): Gydytojas atlieka išangės ir tiesiosios žarnos apčiuopą pirštais, siekdamas nustatyti galimus navikus ar pakitimus.
• Anoskopija ir sigmoidoskopija: Šie tyrimai leidžia tiesiogiai apžiūrėti išangę ir tiesiąją žarną naudojant mažą vamzdelį su kamera. Jei aptinkamas įtartinas audinys, gali būti atliekama biopsija.
• Biopsija: Audinių mėginys paimamas ir tiriamas mikroskopu, siekiant patvirtinti vėžio diagnozę ir nustatyti jo tipą.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Šis tyrimas padeda nustatyti, ar vėžys išplito į kitus organus, pvz., limfmazgius, kepenis ar plaučius.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT gali būti naudojama norint įvertinti naviko dydį ir jo išplitimą.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET): Šis tyrimas leidžia nustatyti aktyvius naviko židinius ir galimas metastazes.

Ligos gydymas ir vaistai

Išangės vėžio gydymas priklauso nuo naviko dydžio, jo išplitimo ir paciento sveikatos būklės. Dažniausiai taikomas kombinuotas gydymas, į kurį įeina chirurgija, chemoterapija ir radioterapija.

• Chirurginis gydymas: Mažiems navikams gali būti atliekama vietinė rezekcija, kurios metu pašalinamas navikas kartu su nedidele sveikų audinių dalimi. Dideliems ar išplitusiems navikams gali prireikti didesnės operacijos, pavyzdžiui, abdominoperinealinės rezekcijos, kurios metu pašalinama tiesioji žarna, išangė ir aplinkiniai audiniai.
• Radioterapija: Radioterapija gali būti naudojama siekiant sunaikinti vėžines ląsteles arba sumažinti naviko dydį prieš operaciją arba kartu su chemoterapija.
• Chemoterapija: Chemoterapija gali būti taikoma kartu su radioterapija arba po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles. Dažniausiai naudojami vaistai yra fluorouracilas (5-FU) ir cisplatina.
• Tikslinė terapija: Kai kuriais atvejais, ypač pažengusiems vėžio etapams, gali būti taikoma tikslinė terapija, kuri atakuoja specifines vėžines ląsteles ir sumažina jų augimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors išangės vėžiui gydyti būtinas medicininis gydymas, kai kurie natūralūs metodai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir sustiprinti organizmo atsparumą gydymo metu.

• Subalansuota mityba: Sveika mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, sveikų riebalų ir baltymų, padeda stiprinti imuninę sistemą ir kovoti su vėžiu.
• Imunitetą stiprinantys papildai: Vitaminas C, D, ir E, taip pat selenas ir cinkas gali padėti stiprinti organizmo atsparumą.
• Žolelių papildai: Tam tikros žolelės, pvz., ežiuolė, ciberžolė ir žalioji arbata, turi priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių.
• Streso mažinimas: Tokios technikos kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą, kuris dažnai lydimas gydant vėžį.

Prevencija

Išangės vėžio prevencija apima rizikos veiksnių mažinimą ir reguliarią sveikatos priežiūrą.

• Skiepai nuo ŽPV: ŽPV vakcina yra veiksminga prevencinė priemonė, padedanti sumažinti vėžio riziką, ypač jauniems žmonėms.
• Lytiniu keliu plintančių ligų prevencija: Naudojant prezervatyvus ir sumažinant lytinių partnerių skaičių, galima sumažinti riziką užsikrėsti ŽPV ar kitomis lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis.
• Reguliari sveikatos priežiūra: Reguliari išangės ir tiesiosios žarnos apžiūra, ypač jei yra simptomų ar rizikos veiksnių, gali padėti anksti nustatyti ligą ir pradėti gydymą.
• Mesti rūkyti: Rūkymo nutraukimas gali sumažinti daugelio rūšių vėžio, įskaitant išangės vėžį, riziką.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/6151-anal-cancer
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/anal-cancer/symptoms-causes/syc-20354140
3. https://www.nhs.uk/conditions/anal-cancer/