Girnelės išnirimas

Ligos aprašymas

Girnelės išnirimas yra būklė, kai girnelė (dar vadinama kelio girnele) pasislenka iš savo įprastos padėties ir pasislenka už kelio sąnario. Dažniausiai girnelė išslysta į išorę (lateraliai), o tai gali sukelti stiprų skausmą, patinimą, kelio sąnario nestabilumą ir judėjimo ribotumą. Ši būklė dažniau pasireiškia jaunimui, ypač aktyviai sportuojantiems paaugliams ir jauniems suaugusiems, bei dažniau moterims nei vyrams dėl jų anatominių skirtumų. Girnelės išnirimas gali būti pirmasis įvykis arba pasikartoti, jei nepakankamai sustiprinami aplinkiniai raumenys arba jei yra struktūriniai sąnario ypatumai, kurie palengvina girnelės išslydimą.

Ligos priežastys

Girnelės išnirimą gali sukelti keletas veiksnių, įskaitant traumas, anatomines anomalijas ir kitus predisponuojančius veiksnius:

• Trauminė jėga: Dažniausiai girnelės išnirimas įvyksta dėl tiesioginio smūgio į kelį arba staigaus krypties pakeitimo, kai koja yra pasukta arba pusiau ištiesta. Tai ypač būdinga sportininkams, kurie dalyvauja kontaktiniuose sportuose arba greituose judesiuose, tokiuose kaip futbolas, krepšinis ar gimnastika.
• Anatominiai veiksniai: Tam tikri anatominiai kelio struktūros bruožai gali padidinti girnelės išnirimo riziką:
  • Aukšta girnelė (patella alta): Kai girnelė yra aukščiau nei įprasta, tai gali padidinti jos nestabilumo riziką.
  • Paplatus klubų kampas (padidintas Q kampas): Moterims dažniau būdingas didesnis kampas tarp šlaunies ir blauzdos, kuris gali padidinti girnelės išslydimo riziką.
  • V formos griovelio nepakankamumas (trochlearinė displazija): Jei girnelės griovelis yra per seklus arba netaisyklingos formos, girnelė gali lengviau išslysti iš savo vietos.
• Raumenų disbalansas ar silpnumas: Silpni arba nesubalansuoti keturgalvio šlaunies raumenys (keturgalvio šlaunies raumenys) ir šlaunies vidiniai raumenys (adduktoriai) gali prisidėti prie kelio girnelės nestabilumo.
• Genetinė polinkis: Kai kuriems žmonėms yra genetinė predispozicija turėti kelio sąnario anatomines ypatybes, kurios padidina girnelės išnirimo riziką.
• Pernelyg didelis judėjimas (hipermobilumas): Žmonės su hipermobiliu sąnariu (padidėjęs sąnarių judrumas) gali būti labiau linkę į girnelės išnirimą.

Ligos simptomai

Girnelės išnirimo simptomai gali būti labai ryškūs ir dažniausiai atsiranda staiga:

• Staigus ir stiprus kelio skausmas: Staigus, intensyvus skausmas kelio sąnaryje, dažniausiai ant kelio išorės, kai girnelė išslysta iš vietos.
• Matomas deformacija ar išsikišimas: Girnelė gali matytis išslydusi iš įprastos vietos, dažniausiai į išorę, ir sukelti kelio sąnario deformaciją.
• Kelio patinimas: Kelio sąnarys gali greitai patinti dėl sužalotų audinių ar kraujavimo į sąnarį (hemartrozė).
• Sąnario nestabilumas: Po išnirimo kelio sąnarys gali jaustis nestabilus, silpnas arba „lūžtantis”.
• Sumažėjusi judesių amplitudė: Dėl skausmo ir patinimo judesiai gali būti labai riboti, o pacientas gali negalėti pilnai ištiesti ar sulenkti kelio.
• Girdimi ar jaučiami „popping” garsai: Gali būti jaučiama, kaip girnelė „popping” arba „clunking” atgal į savo vietą, kai koja judama arba kai išnirimas atstatomas.

Ligos klasifikacijos

Girnelės išnirimas gali būti klasifikuojamas pagal išnirimo tipą ir pasikartojimo dažnį:

1. Pirmasis išnirimas: Tai pirmasis girnelės išnirimas, dažniausiai susijęs su trauma arba netikėtu judesiu.
2. Pasikartojantis išnirimas: Pakartotiniai girnelės išnirimai, kurie gali įvykti dėl nepakankamo gydymo ar aplinkinių raumenų stiprinimo po pirmojo išnirimo, arba dėl struktūrinių anomalijų, kurios padidina išnirimo riziką.
3. Trauminis išnirimas: Sukeltas tiesioginės traumos, pavyzdžiui, smūgio į kelį.
4. Atrauminis išnirimas: Atsiranda be tiesioginės traumos, dažniausiai dėl anatominės anomalijos ar pernelyg didelio sąnarių judrumo.

Ligos diagnostika

Girnelės išnirimo diagnostika paprastai apima klinikinį tyrimą ir vaizdinius tyrimus:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, kaip ir kada įvyko išnirimas, kokia veikla buvo atliekama, ir atlieka fizinį kelio sąnario tyrimą, kad nustatytų skausmo vietą, patinimą, girnelės padėtį ir judrumą.
• Rentgenografija: Pirmasis vaizdinis tyrimas, naudojamas patvirtinti girnelės išnirimą, įvertinti kaulų struktūras ir atmesti lūžius ar kitus sužalojimus.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama norint išsamiau įvertinti minkštųjų audinių pažeidimus, tokius kaip raiščių plyšimai, kremzlės pažeidimai ar raumenų sužalojimai, kurie gali būti susiję su išnirimu.
• Ultragarsas: Retai naudojamas girnelės išnirimui diagnozuoti, bet gali padėti įvertinti minkštųjų audinių būklę ir uždegimo buvimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Girnelės išnirimo gydymas priklauso nuo išnirimo sunkumo, pasikartojimo dažnumo ir sužalojimo masto:

• Pradinė priežiūra ir pirmoji pagalba:
  • R.I.C.E. metodas: Po išnirimo rekomenduojama atlikti poilsį (Rest), ledo kompresus (Ice), suspaudimą (Compression) ir kelio pakėlimą (Elevation), siekiant sumažinti patinimą ir skausmą.
  • Imobilizacija: Girnelė gali būti imobilizuota įtvaro ar kelio ortozės pagalba, kad būtų užtikrintas stabilumas ir būtų išvengta tolesnio sužalojimo.
• Fizioterapija ir reabilitacija:
  • Raumenų stiprinimas: Fizinė terapija, skirta stiprinti keturgalvį šlaunies raumenį ir kitus raumenis, kurie stabilizuoja kelio sąnarį, gali padėti sumažinti pasikartojimo riziką.
  • Lankstumo pratimai: Pratimai, skirti pagerinti kelio sąnario judrumą ir užkirsti kelią standumui.
• Vaistų terapija:
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, naudojami skausmui ir uždegimui mažinti.
  • Analgetikai: Jei skausmas stiprus, gali būti skiriami stipresni skausmą malšinantys vaistai.
• Chirurginis gydymas:
  • Arthroskopinė girnelės stabilizacija: Naudojama, jei yra sunkių kremzlės ar raiščių pažeidimų, arba jei girnelė nuolat išnyra nepaisant konservatyvaus gydymo. Procedūra gali apimti raiščių atkūrimą ar girnelės padėties koregavimą.
  • Lateralinės išleidimo procedūra: Chirurginė procedūra, skirta atlaisvinti pertemptą lateralinę girnelės raištį, kuris traukia girnelę į išorę.
  • Tibial tubercle osteotomija: Chirurginė procedūra, kurios metu koreguojama blauzdikaulio kaulo padėtis, siekiant pagerinti girnelės trajektoriją ir sumažinti išnirimų riziką.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors girnelės išnirimas reikalauja medicininės priežiūros ir dažnai fizioterapijos, kai kurios priemonės gali padėti sumažinti skausmą ir palaikyti bendrą sveikatą:

• Ledo kompresai: Užtepti ledo kompresus ant sužaloto kelio 15-20 minučių kelis kartus per dieną, kad sumažintumėte patinimą ir skausmą.
• Švelnus masažas: Masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą aplink kelį ir skatinti kraujotaką, tačiau jis turėtų būti atliekamas atsargiai ir tik po gydytojo konsultacijos.
• Eteriniai aliejai: Kai kurie aliejai, tokie kaip levandos ar pipirmėčių, gali turėti raminamųjų ir priešuždegiminių savybių, tačiau jie neturėtų būti naudojami kaip pagrindinė gydymo priemonė.
• Palaikomieji įtvarai: Naudojant specialius kelio įtvarus ar ortozes, galima padidinti kelio stabilumą ir apsaugoti jį nuo pasikartojančio išnirimo.

Prevencija

Girnelės išnirimo prevencija apima stiprinančius pratimus ir bendrą atsargumą:

• Reguliarūs pratimai: Stiprinti keturgalvį raumenį ir kitus kelio sąnarį palaikančius raumenis gali padėti sumažinti išnirimo riziką.
• Sportinė įranga: Naudoti tinkamą sportinę įrangą, pvz., apsauginius kelio įtvarus, kai dalyvaujama veikloje, kuri kelia didelę riziką.
• Teisinga sportinė technika: Vengti staigių, nekontroliuojamų judesių ir mokytis tinkamų judėjimo technikų sportuojant.
• Reguliari kontrolė ir prevencija: Asmenims, kuriems buvo diagnozuotas ankstesnis girnelės išnirimas arba kurie turi anatominių rizikos veiksnių, gali būti naudinga reguliari ortopedo ar kineziterapeuto kontrolė.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21633-patellar-dislocations
2. https://www.nhs.uk/conditions/dislocated-kneecap/
3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538288/