Diafragmos paralyžius

Ligos aprašymas

Diafragmos paralyžius yra būklė, kai sutrinka diafragmos raumenų funkcija, dėl kurios diafragma negali tinkamai susitraukti ir atsipalaiduoti. Diafragma yra pagrindinis kvėpavimo raumuo, ir jos paralyžius gali rimtai paveikti kvėpavimo funkciją. Paralyžius gali būti vienpusis (paveikiantis vieną diafragmos pusę) arba dvipusis (paveikiantis abi puses). Vienpusis paralyžius dažnai gali būti besimptomis, o dvipusis paralyžius dažnai sukelia sunkų kvėpavimo nepakankamumą.

Ligos priežastis

Diafragmos paralyžių gali sukelti įvairios priežastys, tokios kaip:

  • Nervų pažeidimai: Freninio nervo pažeidimas yra dažniausia diafragmos paralyžiaus priežastis. Šis nervas kontroliuoja diafragmos judesius ir gali būti pažeistas dėl chirurginių intervencijų, traumų, navikų ar infekcijų.
  • Neurologinės ligos: Ligos, tokios kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS), multiple sklerozė ar Guillain-Barré sindromas, gali paveikti nervų sistemą, sukeldamos diafragmos paralyžių.
  • Raumenų ligos: Miopatijos ir kitos raumenų ligos gali tiesiogiai paveikti diafragmos funkciją.
  • Infekcijos: Kai kurios infekcijos, pvz., poliomielitas, gali pažeisti nervus, kurie kontroliuoja diafragmą.
  • Idiopatinės priežastys: Kai kuriais atvejais diafragmos paralyžius atsiranda be aiškios priežasties.

Ligos simptomai

Diafragmos paralyžiaus simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, ar yra paveikta viena ar abi diafragmos pusės. Dažniausi simptomai yra:

  • Dusulys, ypač esant fiziniam krūviui arba gulint
  • Nuovargis dėl nepakankamo kvėpavimo
  • Miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja, ypač esant dvipusiam paralyžiui
  • Krūtinės skausmas ar diskomfortas
  • Kosulys, kuris gali būti susijęs su kvėpavimo takų gleivių susikaupimu
  • Sumažėjęs plaučių pajėgumas, kurį gali parodyti kvėpavimo testai

Ligos klasifikacija

Diafragmos paralyžius gali būti klasifikuojamas pagal paveiktą diafragmos pusę:

  • Vienpusis diafragmos paralyžius: Paveikia tik vieną diafragmos pusę ir gali būti besimptomis arba sukelti lengvus simptomus.
  • Dvipusis diafragmos paralyžius: Paveikia abi diafragmos puses ir dažniausiai sukelia sunkius kvėpavimo sutrikimus, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ligos diagnostika

Diafragmos paralyžiaus diagnostikai gali būti naudojami šie tyrimai:

  • Krūtinės ląstos rentgenograma: Gali parodyti diafragmos padėtį ir judėjimą.
  • Fluoroskopija: Šis metodas leidžia tiesiogiai stebėti diafragmos judesius realiuoju laiku.
  • Kvėpavimo funkcijos testai: Matuojamas plaučių pajėgumas ir kvėpavimo efektyvumas.
  • Elektromiografija (EMG): Gali būti naudojama nervų ir raumenų funkcijos vertinimui.
  • Kraujospūdžio ir dujų analizė: Gali padėti nustatyti, ar yra kvėpavimo nepakankamumas.

Ligos gydymas ir vaistai

Diafragmos paralyžiaus gydymas priklauso nuo paralyžiaus priežasties ir sunkumo:

  • Stebėjimas: Vienpusis paralyžius, kuris nesukelia sunkių simptomų, dažnai tik stebimas.
  • Kvėpavimo pratimai ir fizioterapija: Gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir kvėpavimo efektyvumą.
  • Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga diafragmos plicacija arba freninio nervo rekonstrukcija.
  • Ventiliacinė pagalba: Dvipusis paralyžius gali reikalauti neinvazinės ventiliacijos (pvz., CPAP) arba mechaninės ventiliacijos, ypač nakties metu.
  • Vaistai: Jei paralyžių sukelia nervų uždegimas ar autoimuninė liga, gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai ar imunosupresantai.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės nėra pagrindinis diafragmos paralyžiaus gydymo būdas, tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti simptomus:

  • Kvėpavimo pratimai: Reguliarūs kvėpavimo pratimai gali padėti pagerinti plaučių pajėgumą ir stiprinti kvėpavimo raumenis.
  • Žolelių papildai: Kai kurie papildai, tokie kaip ciberžolė, gali turėti priešuždegiminį poveikį, nors jų veiksmingumas šiuo atveju nėra moksliškai patvirtintas.
  • Fizinė terapija: Lengvi pratimai, atliekami su fizioterapeutu, gali padėti pagerinti bendrą kūno būklę ir kvėpavimo efektyvumą.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK557388/#:~:text=Diaphragm%20paralysis%20can%20occur%20because,common%20etiology%20is%20trauma%2Drelated.
  2. https://www.cedars-sinai.org/health-library/diseases-and-conditions/p/paralyzed-diaphragm.html
  3. https://columbiasurgery.org/conditions-and-treatments/diaphragmatic-weakness-paralysis

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)