Ligos aprašymas
Dermatofibromos, dar žinomos kaip gerybiniai odos fibrozės ar histiocitomos, yra dažni gerybiniai odos augliai, susiformuojantys dėl odos jungiamojo audinio ląstelių (fibroblastų) proliferacijos. Šie mažai iškilę arba šiek tiek įtraukę mazgeliai dažniausiai pasireiškia ant galūnių, ypač kojų, ir yra neskausmingi, nors kartais gali būti jautrūs prisilietimui ar niežėti. Dermatofibromos yra dažnesnės moterims nei vyrams ir dažnai atsiranda suaugusiesiems, tačiau gali būti randamos bet kurio amžiaus žmonėms. Paprastai jos laikomos nekenksmingomis ir nereikalaujančiomis gydymo, nebent sukelia diskomfortą ar estetinių problemų.
Ligos priežastys
Tiksli dermatofibromų priežastis nėra aiški, tačiau manoma, kad jų atsiradimą gali lemti keletas veiksnių:
- Odos trauma: manoma, kad dermatofibromos gali atsirasti po nedidelių odos sužalojimų, tokių kaip vabzdžių įkandimai, įdrėskimai ar net nedideli dūriai (pvz., nuo skustuvo). Tokios traumos gali sukelti odos uždegiminį atsaką ir fibroblastų proliferaciją.
- Genetiniai veiksniai: nors nėra tiesioginių įrodymų, genetika gali turėti įtakos dermatofibromų vystymuisi, nes kai kuriems žmonėms yra polinkis turėti kelias dermatofibromas.
- Imuninis atsakas: dermatofibromos gali būti susijusios su imuniniu atsaku į nežinomą antigeną ar stimulą, tačiau tai nėra galutinai įrodyta.
Ligos simptomai
Dermatofibromos paprastai yra mažos, apvalios ar ovalios formos odos mazgeliai, kurie gali skirtis savo išvaizda ir pojūčiu:
- Mazgeliai po oda: paprastai jie yra kieti, neskausmingi ir mažesni nei 1 cm skersmens, nors kartais gali būti didesni.
- Odos spalvos pakitimai: dermatofibromos dažnai būna rudos, rausvos, raudonos, pilkšvos arba beveik odos spalvos. Spalva gali skirtis priklausomai nuo žmogaus odos tono ir dermatofibromos amžiaus.
- „Dimple“ ženklas: jei spaudžiama dermatofibroma (pvz., suspaudus tarp pirštų), dažnai galima pastebėti odos įdubimą, tai vadinama „dimple“ ženklu, kuris yra būdingas šiam odos pažeidimui.
- Jautrumas ar niežėjimas: nors dauguma dermatofibromų yra neskausmingos, kai kurios gali tapti jautrios, niežėti arba skaudėti, ypač jei jos yra sudirgintos ar sužeistos.
Ligos klasifikacijos
Dermatofibromos dažniausiai klasifikuojamos pagal histologinius požymius:
- Tipinės dermatofibromos: dažniausiai pasitaikantys tipai, kuriems būdinga fibroblastų proliferacija ir kolageno skaidulų susiformavimas.
- Atipinės dermatofibromos: turi histologinių ypatybių, kurios gali būti panašios į kitus odos navikus ir kartais gali sukelti diagnostinių sunkumų.
- Lipomatofibromos: retesnė forma, kurioje yra riebalinio audinio komponentų kartu su fibroziniais elementais.
Ligos diagnostika
Dermatofibromų diagnostika dažniausiai atliekama remiantis klinikiniais požymiais ir kartais apima papildomus tyrimus:
- Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas apžiūrės odos mazgelius ir įvertins jų dydį, spalvą, tekstūrą ir buvimo vietą.
- Dermatoskopija: tai neinvazinis tyrimas, kurio metu naudojamas specialus prietaisas – dermatoskopas, siekiant iš arčiau apžiūrėti odos struktūras ir aptikti būdingus dermatofibromų požymius, tokius kaip centrinis baltas plotas su periferine pigmentacija.
- Biopsija ir histologinis tyrimas: jei diagnozė nėra aiški arba yra įtarimas dėl piktybinio naviko, gali būti atliekama odos biopsija. Histologinis tyrimas leidžia nustatyti fibroblastų proliferaciją, kolageno skaidulas ir kitus būdingus požymius.
Ligos gydymas ir vaistai
Dermatofibromos paprastai nereikalauja gydymo, nes jos yra gerybinės ir dažniausiai nesukelia jokių sveikatos problemų. Tačiau gydymas gali būti svarstomas, jei dermatofibroma sukelia diskomfortą, estetinius rūpesčius ar yra pažeidžiama. Gydymo galimybės apima:
- Chirurginis pašalinimas: tai pagrindinis gydymo būdas, kai dermatofibroma pašalinama chirurginiu būdu. Po pašalinimo gali likti randas, kuris gali būti didesnis nei pati dermatofibroma.
- Krioterapija: gydymo metodas, kuriuo naudojamas skystas azotas, siekiant užšaldyti ir sunaikinti dermatofibromą. Krioterapija gali sumažinti dermatofibromos dydį, tačiau dažnai reikia kelių gydymo seansų.
- Steroidų injekcijos: kartais naudojamos siekiant sumažinti dermatofibromos dydį arba sumažinti skausmą bei niežėjimą, ypač jei dermatofibroma yra jautri.
- Lazerinis gydymas: naudojamas odos spalvai koreguoti ir mažinti dermatofibromos matomumą, tačiau šis metodas dažniau naudojamas kosmetiniais tikslais.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti
Nors dermatofibromos yra gerybinės ir nereikalauja gydymo, kai kurie žmonės gali norėti išbandyti natūralias priemones, siekdami sumažinti jų dydį arba pagerinti odos išvaizdą:
- Aloe vera: žinoma dėl savo priešuždegiminių ir raminančių savybių, gali padėti sumažinti dirginimą ar niežėjimą, susijusį su dermatofibromomis.
- Arbatmedžio aliejus: turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių ir gali būti naudojamas dermatofibromoms gydyti, tačiau svarbu jį praskiesti ir naudoti atsargiai, kad išvengtumėte odos sudirginimo.
- Vitaminas E: kai kurie žmonės mano, kad vietinis vitamino E naudojimas gali padėti pagerinti odos išvaizdą ir sumažinti randų susidarymą po dermatofibromų pašalinimo.
Prevencija
Kadangi tikslios dermatofibromų priežastys nėra aiškios, specifinių prevencijos priemonių nėra. Tačiau galima sumažinti odos sužalojimų riziką, kas gali padėti išvengti dermatofibromų atsiradimo:
- Vengti odos traumų: vengti įbrėžimų, dūrių, vabzdžių įkandimų ar kitų odos pažeidimų, kurie gali sukelti dermatofibromas.
- Apsaugos priemonės: naudoti apsaugines priemones, pvz., drabužius ir kremus nuo vabzdžių, kad išvengtumėte vabzdžių įkandimų, kurie gali sukelti odos reakcijas.
Šaltiniai
- https://dermnetnz.org/topics/dermatofibroma
- https://www.medicalnewstoday.com/articles/318870
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK470538/