Dantų griežimas

Ligos aprašymas

Dantų griežimas, dar vadinamas bruksizmu, yra būklė, kai žmogus nevalingai griežia dantimis arba juos stipriai sukanda. Tai gali įvykti dienos metu (dieninis bruksizmas) arba naktį miego metu (naktinis bruksizmas). Dantų griežimas yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti įvairių burnos sveikatos problemų, tokių kaip dantų nusidėvėjimas, žandikaulių skausmas, dantų jautrumas, dantenų problemos ir net dantų lūžiai. Bruksizmas gali paveikti žmones bet kuriame amžiuje, įskaitant vaikus.

Ligos priežastys

Tikslios dantų griežimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios būklės vystymosi:

  • Stresas ir nerimas: Dažniausiai dantų griežimas siejamas su emociniu stresu, nerimu, pykčiu ar nusivylimu. Daugelis žmonių nevalingai griežia dantimis kaip atsakas į stresą ar nerimą.
  • Miego sutrikimai: Bruksizmas dažnai siejamas su miego sutrikimais, tokiais kaip miego apnėja, knarkimas ar nereguliarus miego ritmas. Žmonėms, turintiems miego sutrikimų, yra didesnė rizika patirti dantų griežimą miego metu.
  • Netaisyklingas sąkandis ir dantų problemos: Netaisyklinga dantų padėtis, netinkamai išdėstyti dantys ar sąkandžio sutrikimai gali paskatinti dantų griežimą.
  • Tam tikri vaistai ir medžiagos: Kai kurie vaistai, tokie kaip antidepresantai, psichotropiniai vaistai, gali turėti šalutinį poveikį ir sukelti bruksizmą. Kofeinas, alkoholis ir nikotinas taip pat gali padidinti dantų griežimo riziką.
  • Genetiniai veiksniai: Bruksizmas gali būti paveldimas. Asmenys, kurių šeimoje yra buvę bruksizmo atvejų, yra labiau linkę į šią būklę.

Ligos simptomai

Dantų griežimo simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo būklės sunkumo bei to, kaip dažnai ir stipriai žmogus griežia dantimis. Dažniausi simptomai yra:

  • Dantų nusidėvėjimas: Dėl nuolatinio dantų griežimo dantų paviršius nusidėvi, gali tapti lygesnis ir plokštesnis, atsiranda dantų jautrumas ar skausmas.
  • Dantų jautrumas: Nusilpę emalio sluoksniai arba dantų mikroįtrūkimai gali sukelti padidėjusį jautrumą karštam, šaltam ar rūgščiam maistui bei gėrimams.
  • Galvos skausmas: Ypač ryte, prabudus, dažnai jaučiamas įtampos tipo galvos skausmas, kuris gali būti susijęs su naktiniu dantų griežimu.
  • Žandikaulio skausmas ir įtampa: Dėl nuolatinio raumenų įtempimo ir spaudimo gali atsirasti žandikaulio sąnario skausmas (temporomandibulinis sąnario skausmas), raumenų skausmas ar net sąnario disfunkcija.
  • Ausies skausmas: Dėl žandikaulio sąnario disfunkcijos kartais gali atsirasti skausmas ausų srityje.
  • Kramtymo sunkumai: Skausmas ar diskomfortas kramtant ar žiojantis dėl žandikaulio sąnario problemų.
  • Dantų lūžiai ar įtrūkimai: Stiprus ir ilgalaikis spaudimas gali sukelti dantų lūžius, įtrūkimus ar net dantų protezų pažeidimus.

Ligos klasifikacijos

Dantų griežimas (bruksizmas) gali būti klasifikuojamas pagal kelis kriterijus:

  1. Pagal laiką, kada griežiama dantimis:
    • Dieninis bruksizmas: Atsiranda sąmoningai arba nesąmoningai per dieną, dažnai susijęs su stresu ar susikaupimu.
    • Naktinis bruksizmas: Atsiranda miego metu ir laikomas miego sutrikimu. Tai yra dažniausiai pasitaikanti bruksizmo forma.
  2. Pagal priežastis:
    • Pirminis bruksizmas: Bruksizmas, kuris nėra susijęs su jokia kita sveikatos būkle ar vaistų vartojimu.
    • Antrinis bruksizmas: Bruksizmas, kuris yra susijęs su kitomis sveikatos būklėmis (pvz., miego apnėja) arba yra tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.

Ligos diagnostika

Dantų griežimo diagnostika grindžiama simptomų vertinimu, fiziniu tyrimu ir kartais papildomais tyrimais:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas arba odontologas apklausia pacientą apie simptomus, gyvenimo būdą, stresą, miego įpročius ir galimą dantų griežimą. Fizinis tyrimas apima dantų, dantenų ir žandikaulio sąnario būklės įvertinimą, ieškant nusidėvėjimo, įtrūkimų ar kitų požymių.
  • Miego tyrimai: Jei įtariamas naktinis bruksizmas, gydytojas gali rekomenduoti polisomnografiją (miego tyrimą), siekiant įvertinti miego kokybę, kvėpavimo sutrikimus ar bruksizmo epizodus miego metu.
  • Dantų modeliavimas ir įrašai: Gali būti naudojami odontologiniai įrašai, dantų modeliavimas arba specialios plokštelės, siekiant įvertinti dantų padėtį ir galimą nusidėvėjimą ar griežimo pėdsakus.

Ligos gydymas ir vaistai

Dantų griežimo gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, simptomų ir galimų priežasčių. Tikslas yra sumažinti simptomus, apsaugoti dantis ir išvengti tolesnių pažeidimų:

  • Miego plokštelės ir burnos apsaugos:
    • Burnos apsaugos ir naktinės plokštelės: Naudojamos naktį, kad apsaugotų dantis nuo nusidėvėjimo ir sumažintų spaudimą žandikaulio sąnariui. Šios plokštelės yra individualiai pritaikytos pacientui, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą ir patogumą.
  • Streso valdymas ir elgesio terapija:
    • Streso valdymo metodai: Streso mažinimo technikos, tokios kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas ar fizinė veikla, gali padėti sumažinti dantų griežimą, ypač jei jis susijęs su stresu ar nerimu.
    • Elgesio terapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali būti naudinga žmonėms, kurie griežia dantimis dėl streso ar nerimo. Terapija gali padėti atpažinti ir pakeisti netinkamus mąstymo ir elgesio modelius.
  • Vaistų terapija:
    • Raumenų relaksantai: Kartais naudojami prieš miegą, siekiant sumažinti raumenų įtampą ir sumažinti bruksizmą.
    • Botulino toksino (Botox) injekcijos: Gali būti naudojamos raumenų atsipalaidavimui žandikaulio srityje, sumažinant dantų griežimą ir su juo susijusius simptomus, tokius kaip raumenų skausmas ar galvos skausmas.
  • Dantų korekcijos:
    • Ortodontinis gydymas: Gali būti svarstomas, jei dantų griežimas yra susijęs su netaisyklingu sąkandžiu arba dantų padėtimi.
    • Dantų restauracija: Gali būti reikalinga, jei dantys yra labai nusidėvėję ar pažeisti dėl ilgalaikio griežimo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti dantų griežimo simptomus arba jį kontroliuoti:

  • Šilti kompresai: Šilti kompresai ant žandikaulio srities gali padėti atsipalaiduoti raumenims ir sumažinti įtampą.
  • Masažas: Švelnus žandikaulio, kaklo ir pečių masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką.
  • Aromaterapija ir atsipalaidavimo pratimai: Eteriniai aliejai, tokie kaip levandos, gali būti naudojami atsipalaidavimui ir streso mažinimui.
  • Kramtymo kontrolė: Vengiant kramtymo gumos ar kitų kietų daiktų, galima sumažinti žandikaulio raumenų įtampą.

Svarbu prisiminti, kad liaudiškos priemonės negali pakeisti profesionalaus medicininio gydymo, ypač jei dantų griežimas yra sunkus ar sukelia komplikacijų. Visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba odontologu dėl tinkamų gydymo būdų.

Prevencija

Nors visiškai išvengti dantų griežimo gali būti sudėtinga, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti jo riziką arba simptomus:

  • Streso valdymas: Nuolatinis streso valdymas per atsipalaidavimo technikas, fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą gali padėti sumažinti bruksizmo riziką.
  • Sveiki miego įpročiai: Užtikrinant pakankamą miego kiekį ir kokybę, galima sumažinti naktinio bruksizmo riziką. Reikėtų vengti kofeino, alkoholio ir rūkymo prieš miegą.
  • Reguliarūs odontologiniai patikrinimai: Reguliarūs apsilankymai pas odontologą gali padėti anksti nustatyti dantų griežimo požymius ir imtis prevencinių priemonių, tokių kaip burnos apsaugos naudojimas.
  • Dantų padėties korekcija: Jei yra dantų ar sąkandžio problemų, jų korekcija gali padėti sumažinti dantų griežimo riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/bruxism/symptoms-causes/syc-20356095
  2. https://www.nhs.uk/conditions/teeth-grinding/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/10955-teeth-grinding-bruxism

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)