Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS)

Aprašymas
Gydytojai
Simptomai
Vaistai

Turinys

Ligos aprašymas

Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS), dar vadinamas bipoliniu sutrikimu, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi nuotaikos svyravimai tarp manijos (arba hipomanijos) ir depresijos epizodų. Šie epizodai gali būti labai intensyvūs ir trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Manijos epizodų metu asmenys gali patirti padidintą energiją, euforiją, hiperaktyvumą ar dirglumą, o depresijos epizodų metu – gilų liūdesį, neviltį, nuovargį ir apatiją. BAS gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimą, darbo ar mokymosi galimybes ir santykius. Sutrikimas paprastai pasireiškia paauglystėje ar ankstyvoje pilnametystėje ir gali būti lėtinis, reikalaujantis ilgalaikio gydymo ir priežiūros.

Ligos priežastys

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys yra kompleksinės ir gali apimti genetinius, biologinius ir aplinkos veiksnius. Tiksli BAS atsiradimo priežastis nėra iki galo suprantama, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti šio sutrikimo riziką:

Genetiniai veiksniai: asmenys, kurių šeimoje yra buvę BAS ar kitų nuotaikos sutrikimų atvejų, turi didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu. Manoma, kad BAS yra stipriai paveldimas.
Biologiniai veiksniai: pokyčiai smegenų chemijoje (neurotransmiteriai) ir smegenų struktūroje gali turėti įtakos BAS vystymuisi. Manoma, kad serotonino, dopamino ir norepinefrino disbalansas gali vaidinti svarbų vaidmenį.
Aplinkos veiksniai: stresas, trauminių įvykių išgyvenimas, sunkūs gyvenimo pokyčiai ar piktnaudžiavimas medžiagomis (alkoholis, narkotikai) gali sukelti ar pasunkinti BAS simptomus.
Psichologiniai veiksniai: tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip polinkis į impulsų kontrolės sutrikimus ar didesnis jautrumas stresui, gali padidinti BAS išsivystymo riziką.
Hormoniniai pokyčiai: kai kuriais atvejais hormonų disbalansas, pvz., skydliaukės problemos, gali prisidėti prie nuotaikos svyravimų ir BAS simptomų.

Ligos simptomai

Bipolinis afektinis sutrikimas pasireiškia manijos, hipomanijos ir depresijos epizodais. Šie epizodai gali keistis periodais, kai asmens nuotaika yra normali. Simptomai kiekvieno epizodo metu gali būti labai skirtingi:

Manijos epizodo simptomai

Manijos epizodai pasižymi padidėjusiu energijos lygiu, nuotaikos pakilimu ir hiperaktyvumu. Simptomai gali būti įvairaus sunkumo:

Padidėjęs aktyvumas ir energija: asmuo jaučia didelį energijos antplūdį ir gali veikti be poilsio ar miego poreikio.
Euforija arba per didelis optimizmas: jaučiama neįprasta laimė ar ekstazė, net ir nesant objektyvios priežasties.
Dirglumas ir impulsyvumas: greitas susijaudinimas, pyktis arba agresija, dažnai be aiškios priežasties.
Padidėjęs pasitikėjimas savimi: neįprastas pasitikėjimas savimi, kartais net su grandiozinėmis mintimis apie savo gebėjimus.
Impulsyvus ir rizikingas elgesys: neapgalvoti sprendimai, pavyzdžiui, nepagrįstos finansinės investicijos, azartiniai lošimai, rizikingi seksualiniai santykiai ar neatsakingas vairavimas.
Greitas kalbėjimas ir minčių šuoliai: sunku susikoncentruoti, mintys nuolat keičiasi, kalbama greitai ir nesustojant.
Mažesnis miego poreikis: asmuo gali jaustis puikiai išsimiegojęs po kelių valandų miego arba visai nemiegojęs.

Hipomanijos epizodo simptomai

Hipomanija yra švelnesnė manijos forma, kurios simptomai nėra tokie ryškūs ir mažiau trikdo kasdienę veiklą.

Padidėjęs aktyvumas ir energija, bet ne taip ryškiai kaip manijos metu.
Gerai jaučiama nuotaika ir padidėjęs produktyvumas: žmogus gali jaustis laimingas, kūrybingas ar produktyvus.
Mažesnis poreikis miegoti, tačiau be rimtų sveikatos sutrikimų.
Mažesnis susivaldymas: lengvas impulsyvumas, kuris gali būti pastebimas, bet dažniausiai nekelia rimtų problemų.

Depresijos epizodo simptomai

Depresijos epizodai yra priešingi manijai ar hipomanijai ir pasižymi prislėgta nuotaika bei mažesne energija.

Gilus liūdesys ar neviltis: asmuo gali jaustis prislėgtas, beviltiškas ar tuščias.
Energijos trūkumas ir nuovargis: nuolatinis nuovargis ar jausmas, kad nėra jėgų atlikti kasdienes užduotis.
Mažesnis susidomėjimas veikla: prarandamas susidomėjimas anksčiau maloniomis veiklomis, pvz., hobiais, darbu ar socialiniu gyvenimu.
Miego sutrikimai: gali pasireikšti nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas.
Apetito pokyčiai: gali būti per didelis valgymas ar apetito praradimas, dėl ko svoris gali padidėti arba sumažėti.
Kaltės ar nevertumo jausmas: perdėtas kaltės jausmas arba neadekvatus savęs nuvertinimas.
Mintys apie mirtį ar savižudybę: dažnos mintys apie mirtį, savižudybę ar savęs žalojimą.

Ligos klasifikacijos

Bipolinis afektinis sutrikimas gali būti klasifikuojamas pagal simptomų tipą ir sunkumą. Pagrindiniai tipai yra šie:

Bipolinis I sutrikimas: apibrėžiamas bent vienu manijos epizodu, kuris gali būti lydimas depresijos epizodų, bet depresija nėra būtina diagnozei. Manijos epizodai dažnai yra sunkūs ir gali reikalauti hospitalizacijos.
Bipolinis II sutrikimas: apibrėžiamas bent vienu hipomanijos epizodu ir bent vienu didžiosios depresijos epizodu. Hipomanija yra švelnesnė nei manija, tačiau depresijos epizodai dažnai yra ilgi ir sunkūs.
Ciklotimija: tai lėtinis, tačiau švelnesnis bipolinis sutrikimas, kai pasireiškia nuolatiniai nuotaikos svyravimai tarp hipomanijos ir švelnios depresijos, bet neatitinka nei manijos, nei didžiosios depresijos epizodų kriterijų.
Bipolinis sutrikimas, nespecifikuotas kitaip (BAS-NOS): diagnozuojamas, kai simptomai neatitinka griežtų bipolinio I arba II sutrikimo kriterijų, bet vis tiek yra reikšmingi ir sukelia kasdienio gyvenimo sutrikimus.

Ligos diagnostika

Bipolinio afektinio sutrikimo diagnostika yra klinikinė ir dažniausiai grindžiama simptomų istorija, psichologiniu įvertinimu ir išskirtomis kitomis psichikos bei somatinėmis ligomis.

Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas ar psichiatras apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę, dažnumą ir intensyvumą. Taip pat svarbu žinoti apie bet kokius ankstesnius psichikos sutrikimus šeimoje.
Psichologinis įvertinimas: psichiatras arba psichologas gali naudoti struktūrizuotus klausimynus ir interviu, kad įvertintų nuotaikos svyravimus, elgesio pokyčius ir galimus rizikos veiksnius.
Diferencinė diagnostika: svarbu atmesti kitus psichikos sutrikimus, tokius kaip šizoafektinis sutrikimas, generalizuota nerimo sutrikimas ar didžioji depresija, kurie gali turėti panašių simptomų.
Fizinis tyrimas ir laboratoriniai tyrimai: atliekami siekiant atmesti fizines ligas (pvz., skydliaukės disfunkcija, neurologiniai sutrikimai), kurios gali sukelti nuotaikos pokyčius.

Ligos gydymas ir vaistai

Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas yra ilgalaikis ir dažnai apima tiek vaistus, tiek psichoterapiją. Tikslas yra stabilizuoti nuotaiką, sumažinti simptomus ir užkirsti kelią atkryčiams.

Medikamentinis gydymas:
- Nuotaikos stabilizatoriai: tokie kaip ličio karbonatas arba valproatas, naudojami siekiant stabilizuoti nuotaiką ir užkirsti kelią manijos ir depresijos epizodams.
- Antidepresantai: gali būti naudojami depresijos epizodams gydyti, tačiau dažnai skiriami kartu su nuotaikos stabilizatoriais, kad nebūtų išprovokuotas manijos epizodas.
- Antipsichotikai: naujesni atipiniai antipsichotikai (pvz., olanzapinas, kvetiapinas, aripiprazolas) gali būti naudojami tiek manijos, tiek depresijos epizodams gydyti.
- Benzodiazepinai: gali būti naudojami laikinai nerimui ir nemigai mažinti, tačiau dėl priklausomybės rizikos vartojami atsargiai ir trumpai.
Psichoterapija:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį, susijusį su nuotaikos svyravimais.
- Interpersonalinė ir socialinio ritmo terapija: orientuota į kasdieninės veiklos struktūrizavimą ir stabilaus gyvenimo ritmo palaikymą, siekiant sumažinti nuotaikos svyravimus.
- Šeimos terapija: gali padėti šeimos nariams geriau suprasti BAS ir išmokti palaikymo strategijų.
Gyvenimo būdo pokyčiai:
- Reguliari mankšta: gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
- Sveika mityba: subalansuota mityba gali padėti išlaikyti energijos lygį ir bendrą sveikatą.
- Pakankamas miegas: svarbu laikytis nuoseklaus miego grafiko, kad būtų išvengta nuotaikos svyravimų.
- Streso valdymas: meditacija, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti valdyti stresą ir sumažinti nuotaikos svyravimų riziką.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti bipolinio afektinio sutrikimo, kai kurios gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti simptomus. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones.

Omega-3 riebalų rūgštys: tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvų taukuose, gali padėti sumažinti nuotaikos svyravimus ir pagerinti nuotaiką.
Magnio papildai: gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką, tačiau būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamos dozės.
Žolelių arbatos (pvz., ramunėlių, levandų): gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą bei stresą.
Reguliarus fizinis aktyvumas: gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti streso lygį.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti bipolinio afektinio sutrikimo, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti atkryčių riziką ir stabilizuoti nuotaiką.

Reguliarus vaistų vartojimas: svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti vaistus pagal paskirtą schemą, net jei jaučiatės gerai.
Nuolatinis psichoterapijos dalyvavimas: gali padėti atpažinti ankstyvus nuotaikos pokyčius ir išmokti strategijų, kaip valdyti simptomus.
Reguliari dienotvarkė: pastovi rutina, įskaitant miego, valgymo ir fizinio aktyvumo laiką, gali padėti išlaikyti nuotaikos stabilumą.
Streso valdymas: mokymasis valdyti stresą ir išvengti per didelio krūvio gali padėti sumažinti nuotaikos svyravimų riziką.
Palaikymo tinklo kūrimas: artimųjų, draugų ir psichikos sveikatos specialistų parama gali padėti susidoroti su iššūkiais ir užkirsti kelią atkryčiams.

Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS)

Ligos aprašymas

Ligos priežastys