Bipolinis afektinis sutrikimas

Ligos aprašymas

Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS), dar vadinamas bipoliniu sutrikimu, yra lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis nuotaikos svyravimais tarp dviejų kraštutinių būsenų: manijos ar hipomanijos ir depresijos epizodų. Manijos metu žmogus jaučiasi pernelyg energingas, euforinis ar dirglus, o depresijos metu – prislėgtas, beviltiškas ir neturintis motyvacijos. Šie nuotaikos svyravimai gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, darbą, santykius ir bendrą sveikatą.

Šis sutrikimas paprastai pasireiškia jauniems suaugusiesiems, tačiau gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Gydymas yra svarbus siekiant stabilizuoti nuotaiką ir išlaikyti gyvenimo kokybę.

Ligos priežastys

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jį lemia keli veiksniai:

  • Genetiniai veiksniai: bipolinis sutrikimas dažnai pasitaiko šeimose, todėl genetinis polinkis yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių.
  • Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai: tyrimai rodo, kad žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, smegenų veikla ir struktūra skiriasi nuo sveikų asmenų.
  • Cheminiai disbalansai smegenyse: neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, disbalansas gali prisidėti prie nuotaikos svyravimų.
  • Aplinkos veiksniai: stresas, traumos, tam tikri gyvenimo įvykiai (pvz., netektys, asmeniniai sunkumai) ir narkotikų ar alkoholio vartojimas gali sukelti ar pabloginti bipolinį sutrikimą.

Ligos simptomai

Bipolinis afektinis sutrikimas pasireiškia manijos, hipomanijos ir depresijos epizodais, kurie gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių:

  • Manija:
    • Pernelyg didelė energija, hiperaktyvumas
    • Euforijos jausmas arba didelis dirglumas
    • Sumažėjęs miego poreikis
    • Greita kalba, minčių srautas, sunku susikoncentruoti
    • Impulsyvus, rizikingas elgesys (pvz., neatsargus vairavimas, impulsyvūs pirkimai)
    • Padidėjęs savęs vertinimas arba didybės manija
  • Hipomanija:
    • Lengvesnė manijos forma, tačiau nuotaika yra pakili arba dirgli
    • Energijos antplūdis ir padidėjusi kūrybingumo ar produktyvumo būsena
    • Sumažėjęs miego poreikis, tačiau be sunkesnių manijos pasekmių
    • Gali būti produktyvi, bet dažnai nepastebima kitų žmonių
  • Depresija:
    • Didelis liūdesys, neviltis, beviltiškumo jausmas
    • Energijos ir motyvacijos stoka, apatija
    • Sunku susikoncentruoti, priimti sprendimus
    • Sutrikęs miegas (per daug arba per mažai)
    • Minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą atsiradimas
    • Prastas apetitas arba persivalgymas

Ligos klasifikacijos

Bipolinis afektinis sutrikimas yra suskirstytas į dvi pagrindines kategorijas:

  • Bipolinis I sutrikimas: pasižymi pilnais manijos epizodais, kurie trunka bent 7 dienas arba yra pakankamai sunkūs, kad reikėtų hospitalizacijos. Taip pat gali pasireikšti depresijos epizodai, kurie trunka bent dvi savaites.
  • Bipolinis II sutrikimas: apima lengvesnius hipomanijos epizodus, kurie yra trumpesni ir mažiau sunkūs nei manijos epizodai, tačiau kartu su rimtais depresijos epizodais.

Taip pat yra ir ciklotimija, kuriai būdingi nuolat besikeičiantys nuotaikos svyravimai, tačiau ne tokie sunkūs, kad atitiktų bipolinio I ar II sutrikimo kriterijus.

Ligos diagnostika

Bipolinio afektinio sutrikimo diagnozė remiasi paciento simptomų įvertinimu, elgesio stebėjimu ir išsamiu psichikos sveikatos patikrinimu:

  • Psichiatrinis vertinimas: gydytojas atlieka interviu, kad įvertintų paciento nuotaiką, elgesį ir gyvenimo istoriją, taip pat galimas psichikos sveikatos problemas šeimoje.
  • Nuotaikos svyravimų stebėjimas: pacientas gali būti paprašytas registruoti savo nuotaiką ir veiklą, kad būtų galima analizuoti nuotaikos svyravimų modelius.
  • Skalės ir klausimynai: naudojamos tam tikros vertinimo skalės, pavyzdžiui, Young Mania Rating Scale (YMRS), siekiant nustatyti manijos ar hipomanijos epizodų sunkumą.
  • Diferencinė diagnostika: svarbu atskirti bipolinį sutrikimą nuo kitų psichikos ligų, tokių kaip depresija ar šizofrenija, nes gydymas skiriasi.

Ligos gydymas ir vaistai

Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas paprastai apima vaistų terapiją kartu su psichoterapija, kad būtų išvengta nuotaikos svyravimų ir pagerintas kasdienis funkcionavimas.

  • Nuotaikos stabilizatoriai: dažniausiai skiriami ličio karbonatas arba valproatai, kurie padeda sumažinti nuotaikos svyravimus.
  • Antipsichotikai: šie vaistai, pvz., olanzapinas arba kiti atipiniai antipsichotikai, naudojami manijos ar psichozės simptomams kontroliuoti.
  • Antidepresantai: depresijos simptomams valdyti gali būti skiriami antidepresantai, tačiau juos būtina vartoti kartu su nuotaikos stabilizatoriais, kad būtų išvengta manijos epizodų.
  • Psichoterapija:
    • Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda pacientams suprasti ir keisti neigiamas mintis bei elgesį.
    • Tarpasmeninė ir socialinio ritmo terapija: padeda stabilizuoti kasdienę rutiną ir sumažinti streso lygį, kuris gali išprovokuoti epizodus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti bipolinio sutrikimo, tačiau jos gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus:

  • Fizinė veikla: reguliarus mankštinimasis padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir padeda išlaikyti bendrą gerą savijautą.
  • Subalansuota mityba: sveika ir reguliari mityba, turinti daug omega-3 riebalų rūgščių, gali turėti teigiamą poveikį nuotaikos stabilizavimui.
  • Miego higiena: stabilus ir reguliarus miego režimas yra svarbus siekiant išvengti manijos ar depresijos epizodų.

Prevencija

Nors visiškai išvengti bipolinio afektinio sutrikimo gali būti neįmanoma, galima imtis tam tikrų prevencinių priemonių, siekiant sumažinti nuotaikos svyravimų pasikartojimo riziką:

  • Vaistų laikymasis: nuolatinis vaistų vartojimas pagal gydytojo nurodymus gali padėti išlaikyti nuotaikos stabilumą ir išvengti epizodų.
  • Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją: periodinis sveikatos patikrinimas ir nuotaikos stebėjimas padeda laiku pastebėti pasikeitimus ir imtis veiksmų.
  • Streso valdymas: vengti pernelyg didelio streso ir sukurti palaikomąją aplinką yra svarbu siekiant išvengti simptomų pablogėjimo.

Šaltiniai

  1. https://www.nimh.nih.gov/health/topics/bipolar-disorder#:~:text=What%20is%20bipolar%20disorder%3F,day%2Dto%2Dday%20tasks.
  2. https://www.nhs.uk/mental-health/conditions/bipolar-disorder/overview/
  3. https://www.psychiatry.org/patients-families/bipolar-disorders/what-are-bipolar-disorders