Autizmas, taip pat žinomas kaip autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas neurologinis ir raidos sutrikimas, kuris paveikia asmens bendravimo, elgesio ir socialinio sąveikavimo gebėjimus. Šis sutrikimas pasireiškia įvairiais būdais, todėl jis vadinamas „spektras“. Kai kurie asmenys gali turėti lengvus simptomus, o kiti – labai sunkius. Autizmas paprastai nustatomas vaikystėje, dažniausiai prieš trečius gyvenimo metus, ir yra ilgalaikis būklė, kuri veikia visą gyvenimą. Asmenys, turintys autizmą, gali turėti sunkumų suprasti kitų žmonių emocijas, įsitraukti į pokalbius ar elgtis pagal socialines normas. Jie taip pat gali turėti ribotą interesų ratą ir gali užsiimti pasikartojančia veikla. Nors nėra žinomo autizmo gydymo būdo, ankstyvas įsikišimas ir specializuotos terapijos gali padėti pagerinti socialinius įgūdžius, komunikaciją ir elgesį.
Autizmo priežastys nėra iki galo suprantamos, tačiau mokslininkai mano, kad įtaką daro genetiniai ir aplinkos veiksniai. Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį autizmo spektro sutrikimų atsiradime. Tam tikros genų mutacijos gali padidinti riziką susirgti autizmu, o genetinė polinkis gali būti paveldėtas iš tėvų. Be to, tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinis poveikis teratogenams, tėvų amžius gimimo metu ir komplikacijos gimdant, gali padidinti autizmo riziką. Svarbu pažymėti, kad vakcinos nėra susijusios su autizmu, o daugelis tyrimų patvirtino, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp vakcinacijos ir autizmo spektro sutrikimų.
Autizmo spektro sutrikimų simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių ir gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau paprastai apima socialinius, komunikacinius ir elgesio aspektus. Dažniausi autizmo simptomai yra sunkumai su socialine sąveika, pvz., sunkumai suprantant kitų jausmus ar ketinimus, taip pat sunkumai dalyvaujant pokalbiuose arba naudojant neverbalinę komunikaciją (pvz., akių kontaktą, veido išraiškas). Asmenys su autizmu gali turėti pasikartojantį elgesį arba siaurą interesų ratą. Jie gali būti labai prisirišę prie tam tikrų rutinų ir tapti neramūs dėl nedidelių pokyčių kasdienėje veikloje. Kai kurie asmenys gali patirti sensorinio jautrumo problemas, pavyzdžiui, būti labai jautrūs garsams, šviesai arba tam tikriems audiniams.
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) gali būti klasifikuojami pagal sunkumą ir simptomų tipą. Spektro pobūdis reiškia, kad nėra dviejų vienodų autizmo atvejų; simptomai ir jų sunkumas gali labai skirtis.
Autizmo diagnostika yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugiadisciplininė komanda, įskaitant vaikų psichiatrus, neurologus, psichologus ir logopedus. Diagnozė paprastai grindžiama elgesio stebėjimu ir tėvų ar globėjų apklausomis apie vaiko vystymąsi ir elgesį. Nėra vieno medicininio testo autizmui diagnozuoti, tačiau diagnostiniai įrankiai, tokie kaip Autizmo diagnostikos interviu (ADI-R) ir Autizmo diagnostikos stebėjimo schema (ADOS), yra naudojami siekiant įvertinti autizmo simptomus. Taip pat gali būti atliekami klausos ir kalbos tyrimai, siekiant atmesti kitus sutrikimus.
Nėra specifinio gydymo autizmui, tačiau įvairios intervencijos ir terapijos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ankstyvas įsikišimas yra svarbus norint padėti vaikams su autizmu išmokti socialinių, komunikacinių ir elgesio įgūdžių. Dažniausiai naudojamos elgesio terapijos, tokios kaip taikomoji elgesio analizė (ABA), kurios tikslas yra išmokyti specifinių įgūdžių ir elgesio. Kiti metodai gali apimti kalbos ir kalbėjimo terapiją, ergoterapiją ir socialinių įgūdžių mokymą. Vaistai gali būti skiriami siekiant valdyti specifinius simptomus, tokius kaip dirglumas, agresija arba nerimas, tačiau nėra vaistų, kurie tiesiogiai gydytų autizmą.
Nors autizmui gydyti nėra specifinių liaudiškų priemonių, kai kurios alternatyvios terapijos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir palaikyti terapiją. Tai gali apimti specializuotas dietas, papildų vartojimą (pvz., omega-3 riebalų rūgštys), muzikos terapiją, menų terapiją ir jogos praktiką. Tačiau svarbu pažymėti, kad šios priemonės turi būti naudojamos atsargiai ir visada derinamos su gydytojo patarimais ir prižiūrint specialistams.