Atrioventrikulinė blokada

Ligos aprašymas

Atrioventrikulinė (AV) blokada yra širdies ritmo sutrikimas, kai elektrinis signalas tarp širdies prieširdžių (atrium) ir skilvelių (ventricles) yra sulėtėjęs arba visiškai nutrūkęs. Tai sukelia nenormalų širdies ritmą (bradikardiją), kuris gali būti pavojingas, nes gali sumažėti kraujo tėkmė į kūno organus ir audinius. AV blokada dažnai atsiranda dėl problemų širdies laidumo sistemoje, kuri yra atsakinga už širdies ritmo reguliavimą.

Ligos priežastys

Atrioventrikulinė blokada gali atsirasti dėl daugelio priežasčių:

  • Širdies raumens pažeidimas: Miokardo infarktas, kardiomiopatija ar širdies uždegimas (miokarditas) gali pažeisti širdies laidumo sistemą.
  • Vaistai: Kai kurie vaistai, tokie kaip beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, digoksinas ir antiaritminiai vaistai, gali sulėtinti širdies laidumą ir sukelti AV blokadą.
  • Elektrolitų disbalansas: Kalio, kalcio ar magnio koncentracijos sutrikimai gali paveikti širdies ritmą.
  • Laidumo sistemos degeneracija: Su amžiumi susijusi laidumo sistemos degeneracija (pvz., Levio ar Lenegre liga) gali sukelti AV blokadą.
  • Genetiniai veiksniai: Kai kurios paveldimos ligos gali turėti įtakos širdies laidumo sistemai.
  • Chirurginės intervencijos: Širdies operacijos, ypač tokios, kurios atliekamos prie AV mazgo ar netoli jo, gali sukelti AV blokadą.

Ligos simptomai

Atrioventrikulinės blokados simptomai gali skirtis priklausomai nuo blokados laipsnio:

  • I laipsnio AV blokada: Dažniausiai besimptomė, tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti lengvas nuovargis ar galvos svaigimas.
  • II laipsnio AV blokada:
    • Mobitz I (Wenckebach blokada): Gali sukelti lengvą galvos svaigimą ar nuovargį, tačiau dažnai yra besimptomė.
    • Mobitz II: Gali sukelti stipresnius simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, alpimas (sinkopė) ar stiprus nuovargis.
  • III laipsnio (pilna) AV blokada: Sunkiausia forma, kuri gali sukelti rimtus simptomus, tokius kaip:
    • Staigus ir stiprus galvos svaigimas arba alpimas.
    • Stiprus nuovargis ir dusulys.
    • Krūtinės skausmas.
    • Širdies plakimo sulėtėjimas (bradikardija).
    • Sunkiais atvejais gali pasireikšti širdies nepakankamumas ar širdies sustojimas.

Ligos klasifikacijos

Atrioventrikulinė blokada yra klasifikuojama pagal blokados laipsnį:

  • I laipsnio AV blokada: Elektrinis signalas tarp prieširdžių ir skilvelių yra sulėtėjęs, tačiau vis dar pasiekia skilvelius. Dažnai besimptomė ir nereikalaujanti specifinio gydymo.
  • II laipsnio AV blokada:
    • Mobitz I (Wenckebach blokada): Signalas yra vis lėtinamas iki taško, kai vienas impulsas visiškai nepasiekia skilvelių, po to ciklas kartojasi.
    • Mobitz II: Kai kurie signalai nepasiekia skilvelių be jokio progresuojančio sulėtėjimo. Tai yra rimtesnė forma ir gali progresuoti iki III laipsnio blokados.
  • III laipsnio (pilna) AV blokada: Nė vienas signalas iš prieširdžių nepasiekia skilvelių. Širdis plaka dėl antrinių (papildomų) impulsų, kurie generuojami pačiuose skilveliuose, tačiau jie dažnai būna lėti ir nestabilūs.

Ligos diagnostika

AV blokados diagnostika apima keletą tyrimų ir procedūrų:

  • Elektrokardiograma (EKG): Pagrindinis tyrimas, padedantis nustatyti AV blokados laipsnį ir tipą, parodydamas, kaip elektriniai signalai keliauja per širdį.
  • Holterio monitoravimas: Nešiojamas prietaisas, kuris registruoja širdies veiklą per 24-48 valandas, siekiant nustatyti epizodinius ar pertraukiamus AV blokados epizodus.
  • Elektrofiziologiniai tyrimai: Atliekami invaziniai tyrimai, kai reikia detaliai ištirti širdies laidumo sistemą ir tiksliai nustatyti blokados vietą.
  • Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti galimus elektrolitų disbalansus, širdies raumens pažeidimą (pvz., miokardo infarkto metu) ar kitus veiksnius, galinčius sukelti AV blokadą.

Ligos gydymas ir vaistai

AV blokados gydymas priklauso nuo blokados laipsnio, simptomų ir pagrindinės priežasties:

  • I laipsnio AV blokada: Dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo, ypač jei nėra simptomų. Reikia stebėti ir reguliariai tikrinti.
  • II laipsnio AV blokada:
    • Mobitz I (Wenckebach blokada): Dažnai nereikalauja gydymo, jei nėra simptomų. Jei simptomai pasireiškia, gali būti skiriamas laikinas širdies stimuliatorius.
    • Mobitz II: Dažnai reikalauja nuolatinio širdies stimuliatoriaus implantavimo, nes yra didelė rizika progresuoti į III laipsnio blokadą.
  • III laipsnio (pilna) AV blokada: Dažniausiai reikia nuolatinio širdies stimuliatoriaus, nes nėra natūralaus laidumo tarp prieširdžių ir skilvelių.

Papildomai gali būti naudojami vaistai, kurie palaiko širdies ritmą ar kraujo spaudimą. Pagrindinės priežastys (pvz., infekcijos, elektrolitų disbalansas) taip pat turi būti tinkamai gydomos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

AV blokada yra rimta būklė, kuriai reikalingas medicininis gydymas. Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininių intervencijų, tokių kaip širdies stimuliatoriaus implantavimas. Vis dėlto, sveika gyvensena, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir rūkymo atsisakymą, gali padėti išlaikyti bendrą širdies sveikatą.

Prevencija

Kadangi AV blokada gali būti sukelta daugelio veiksnių, kai kurių prevencinių priemonių galima imtis siekiant sumažinti riziką:

  • Laikykitės gydytojo nurodymų: Vartokite vaistus pagal gydytojo nurodymus ir reguliariai tikrinkite širdies veiklą.
  • Kontroliuokite elektrolitų pusiausvyrą: Įsitikinkite, kad jūsų organizme yra tinkamas kalio, kalcio ir magnio lygis.
  • Venkite vaistų, kurie gali sukelti AV blokadą: Jei įmanoma, venkite vaistų, kurie gali sulėtinti širdies ritmą, nebent jie skiriami gydytojo nurodymu.
  • Stebėkite širdies sveikatą: Reguliariai tikrinkite širdies veiklą, ypač jei esate rizikos grupėje dėl širdies ligų ar esate patyrę miokardo infarktą.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17056-heart-block
  2. https://en.wikipedia.org/wiki/Atrioventricular_block
  3. https://www.msdmanuals.com/professional/cardiovascular-disorders/specific-cardiac-arrhythmias/atrioventricular-block

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)