Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas)

Ligos aprašymas

Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema arba neurodermitu, yra lėtinė, uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai pasireiškia vaikams, bet gali tęstis ir suaugusiems. Liga pasižymi odos sausumu, niežuliu, paraudimu ir bėrimu, kuris gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai paveikia veidą, kaklą, rankas, alkūnes, kelius ir kojas. Atopinis dermatitas yra viena iš atopinių ligų grupės (kartu su astma, alerginiu rinitu), ir yra glaudžiai susijusi su padidėjusiu jautrumu alergenams, tokiais kaip dulkės, žiedadulkės, maistas, ir aplinkos dirgikliai. Liga turi tendenciją kartotis ir pablogėti tam tikrais laikotarpiais, ypač šaltuoju metų laiku arba esant sausai odai.

Ligos priežastys

Atopinio dermatito atsiradimą lemia keletas veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra genetiniai ir aplinkos veiksniai:

• Genetiniai veiksniai: atopinis dermatitas dažniau pasitaiko žmonėms, kurių šeimos nariai serga atopinėmis ligomis, tokiomis kaip astma, alerginis rinitas ar atopinis dermatitas. Tam tikri genai, tokie kaip filaggrin genas, susijęs su odos barjero funkcijos palaikymu, yra susiję su padidėjusia atopinio dermatito rizika.
• Imuninės sistemos disfunkcija: pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, dažnai yra sutrikusi imuninės sistemos veikla, kuri lemia padidėjusį imunoglobulino E (IgE) kiekį kraujyje ir hiperaktyvią imuninę reakciją į alergenus ir aplinkos dirgiklius.
• Aplinkos veiksniai: atopinis dermatitas gali būti susijęs su aplinkos dirgikliais, tokiais kaip dulkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, pelėsiai, taip pat cheminės medžiagos (muilas, plovikliai) ir ekstremalūs temperatūros pokyčiai. Taip pat stresas ir emocinės būklės pokyčiai gali išprovokuoti simptomų paūmėjimą.
• Odos barjero pažeidimas: žmonių, sergančių atopiniu dermatitu, odos barjeras yra susilpnėjęs, todėl oda praranda daugiau drėgmės ir tampa sausesnė bei labiau linkusi į dirginimą ir infekcijas. Filaggrino geno mutacijos, kurios veikia odos ląstelių struktūrą ir funkciją, gali sumažinti odos barjero gebėjimą apsisaugoti nuo dirgiklių ir alergenų.

Ligos simptomai

Atopinio dermatito simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, ligos stadijos ir individualių ypatumų. Dažniausi simptomai yra:

• Niežėjimas: intensyvus niežėjimas yra pagrindinis atopinio dermatito simptomas, kuris dažnai būna stipresnis naktį. Niežėjimas gali sukelti odos įbrėžimus, kurie dar labiau pablogina odos būklę ir sukelia uždegimą.
• Sausa oda: oda tampa labai sausa, pleiskanojanti ir susilpnėjusi, todėl yra linkusi į įtrūkimus ir infekcijas.
• Paraudimas ir uždegimas: odos sritys gali būti paraudusios, patinusios ir šiltos dėl uždegiminio proceso.
• Bėrimas: atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia bėrimu, kuris gali būti skirtingos išvaizdos ir apimties:
  • Kūdikiams: bėrimas dažniausiai pasireiškia veido, skruostų ir galvos srityse, tačiau gali plisti ir ant rankų bei kojų.
  • Vaikams ir paaugliams: bėrimas dažniausiai pasireiškia alkūnių lenkimo, kelių linkių ir kaklo srityse.
  • Suaugusiems: bėrimas dažnai lokalizuojasi ant rankų, kojų, kaklo ir veido, ypač aplink akis.
• Storos ir šiurkščios odos plotai (lichenifikacija): dėl nuolatinio kasymosi ir trynimo oda tampa storesnė ir šiurkštesnė.
• Įtrūkimai už ausų, ant rankų ir kojų: dažnai atsiranda dėl sausos ir uždegiminės odos.
• Odos infekcijos: dėl odos barjero pažeidimo ir įbrėžimų pacientai gali būti labiau linkę į bakterines infekcijas, tokias kaip impetiga, kuri pasireiškia gelsvai plėvelėmis padengtomis pūslelėmis.

Ligos klasifikacijos

Atopinis dermatitas gali būti klasifikuojamas pagal ligos stadiją ir sunkumą:

• Pagal ligos stadiją:
  • Ūminė stadija: būdingas intensyvus niežėjimas, raudoni bėrimai, patinimas ir pūslės. Dažnai pasireiškia stiprus diskomfortas ir miego sutrikimai dėl niežėjimo.
  • Povandeninė stadija: simptomai mažiau intensyvūs, tačiau oda vis dar gali būti paraudusi ir sausa, su pleiskanojančiomis vietomis.
  • Lėtinė stadija: oda tampa storesnė ir šiurkštesnė dėl nuolatinio kasymosi (lichenifikacija). Simptomai gali būti nuolatiniai arba paūmėti ir sumažėti cikliškai.
• Pagal sunkumą:
  • Lengvas atopinis dermatitas: nedidelės odos vietos yra paveiktos, simptominis niežėjimas ir uždegimas lengvi ir lengvai kontroliuojami drėkikliais bei vietiniais priešuždegiminiais vaistais.
  • Vidutinio sunkumo atopinis dermatitas: didesnės odos sritys yra paveiktos, niežėjimas ir uždegimas intensyvesni, dažnai reikia papildomų gydymo metodų, tokių kaip vietiniai steroidai.
  • Sunkus atopinis dermatitas: didelės kūno sritys yra stipriai paveiktos, nuolatinis ir intensyvus niežėjimas, kuris sunkiai kontroliuojamas net ir su stipriausiais vaistais, dažnai lydimas antrinių infekcijų.

Ligos diagnostika

Atopinio dermatito diagnostika dažniausiai grindžiama klinikiniais požymiais ir simptomais. Diagnostiniai tyrimai paprastai nėra būtini, tačiau kai kuriais atvejais gali būti naudojami kiti tyrimai, siekiant išskirti kitas ligas:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins paciento simptomus, odos išvaizdą ir anksčiau pasireiškusias atopines ligas (pvz., astmą, alerginį rinitą). Taip pat bus atsižvelgta į šeimos istoriją, nes atopinis dermatitas dažnai pasireiškia šeimose.
• Odos dūrio testas (prick test): naudojamas alergenų, kurie gali išprovokuoti atopinį dermatitą, nustatymui. Tyrimas atliekamas naudojant nedidelį alergenų kiekį, kuris įdedamas į odą su maža adata.
• Specifinių IgE tyrimai: atliekami siekiant nustatyti specifinius IgE antikūnus kraujyje, kurie rodo jautrumą tam tikriems alergenams.
• Odos biopsija: gali būti atliekama retais atvejais, kai būtina išskirti kitas odos ligas, kurios gali būti panašios į atopinį dermatitą, pavyzdžiui, psoriazę.

Ligos gydymas ir vaistai

Atopinio dermatito gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, apimantis įvairias priemones simptomams valdyti, odos būklei gerinti ir paūmėjimų prevencijai:

• Odos priežiūra:
  • Drėkikliai (emolientai): naudojami reguliariai, siekiant palaikyti odos drėgmę ir pagerinti odos barjerinę funkciją. Drėkikliai yra svarbiausias atopinio dermatito gydymo pagrindas, nes jie sumažina sausumą ir niežėjimą.
  • Vengimas dirgiklių ir alergenų: svarbu vengti muilų, ploviklių, vilnos drabužių, cheminių medžiagų ir kitų dirgiklių, kurie gali pabloginti odos būklę. Taip pat rekomenduojama vengti žinomų alergenų, kurie gali sukelti atopinio dermatito paūmėjimus.
• Farmakologinis gydymas:
  • Vietiniai kortikosteroidai: naudojami uždegimui ir niežuliui mažinti, ypač ligos paūmėjimo metu. Dažniausiai naudojami mažos ir vidutinės stiprumo kortikosteroidai. Ilgalaikis stiprių steroidų vartojimas gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip odos plonėjimas.
  • Vietiniai kalcineurino inhibitoriai (pimekrolimas, takrolimas): naudojami kaip alternatyva kortikosteroidams, ypač veido ir odos lenkimo vietose. Jie veiksmingi mažinant uždegimą ir niežėjimą bei turi mažesnę odos plonėjimo riziką.
  • Sisteminiai antihistamininiai vaistai: naudojami niežuliui mažinti, ypač naktį, kai niežėjimas gali sutrikdyti miegą. Antihistamininiai vaistai dažnai vartojami kartu su kitais gydymo metodais.
  • Sisteminiai imunomoduliatoriai ir biologiniai vaistai: naudojami sunkesniems atopinio dermatito atvejams, kurių negalima kontroliuoti vietiniais vaistais. Tokie vaistai kaip ciklosporinas, metotreksatas ir nauji biologiniai preparatai (dupilumabas) gali būti skiriami gydytojo priežiūroje.
• Fototerapija:
  • Ultravioletinės (UV) spinduliuotės terapija: naudojama vidutinio sunkumo ar sunkaus atopinio dermatito atvejais, kai vietinis gydymas nėra veiksmingas. Fototerapija gali sumažinti uždegimą ir niežėjimą, tačiau ilgalaikis UV spinduliuotės naudojimas gali padidinti odos vėžio riziką.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors atopinis dermatitas dažnai reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti odos būklę:

• Avižų vonios: avižų miltelių vonios gali padėti sumažinti odos niežėjimą ir uždegimą, drėkindamos ir ramindamos odą.
• Kokosų aliejus: turi natūralių priešuždegiminių ir antibakterinių savybių, gali būti naudojamas kaip drėkiklis, siekiant pagerinti odos būklę ir sumažinti infekcijų riziką.
• Alijošiaus gelis: turi raminančių ir drėkinančių savybių, gali padėti sumažinti odos paraudimą ir niežėjimą.
• Ramunėlių kompresai: ramunėlės žinomos dėl savo priešuždegiminių savybių, gali padėti sumažinti uždegimą ir niežėjimą.
• Subalansuota mityba: kai kurie žmonės pastebi, kad tam tikrų maisto produktų (pvz., pieno produktų, riešutų, kviečių) vengimas gali sumažinti atopinio dermatito simptomus. Reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu, prieš atliekant reikšmingus mitybos pokyčius.

Prevencija

Atopinio dermatito prevencija apima keletą priemonių, skirtų išvengti paūmėjimų ir pagerinti odos būklę:

• Reguliari odos priežiūra: kasdien naudoti drėkiklius, kad būtų palaikoma odos drėgmė ir sumažinta sausumo bei dirginimo rizika.
• Aplinkos valdymas: vengti žinomų alergenų ir dirgiklių, tokių kaip dulkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, stiprūs muilai ir plovikliai, kurie gali pabloginti odos būklę.
• Streso valdymas: stresas gali sukelti atopinio dermatito paūmėjimus, todėl svarbu mokytis streso valdymo metodų, tokių kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar jogos praktika.
• Dėvėti tinkamą drabužį: rinktis minkštus, kvėpuojančius audinius, tokius kaip medvilnė, ir vengti vilnos bei sintetinių medžiagų, kurios gali dirginti odą.
• Laikytis sveiko gyvenimo būdo: reguliari mankšta, tinkama mityba ir pakankamas miegas gali padėti išlaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti atopinio dermatito paūmėjimų dažnumą.

Šaltiniai

1. https://en.wikipedia.org/wiki/Atopic_dermatitis
2. https://www.aha.ch/swiss-allergy-centre/skin/atopic-dermatitis-eczema-neurodermatitis
3. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27392131/