Astigmatizmas

Ligos aprašymas

Astigmatizmas yra dažna refrakcijos yda, kai akies ragena arba lęšiukas nėra simetriškai išgaubti, todėl šviesos spinduliai nelygiai lūžta ir netinkamai fokusuojasi tinklainėje. Dėl to atsiranda iškraipytas ar neryškus vaizdas tiek artimoje, tiek tolimoje distancijoje. Astigmatizmas gali būti paveldimas arba atsirasti dėl akių traumų, operacijų ar kitų akių ligų.

  • Dėl netaisyklingos akies ragenos arba lęšiuko formos šviesa nelygiai lūžta.
  • Sukelia neryškų ar iškreiptą vaizdą bet kuriuo atstumu.
  • Gali būti įgimtas arba įgytas dėl akių traumos ar operacijų.

Ligos priežastys

Astigmatizmo priežastys gali būti skirtingos, tačiau dažniausiai jis yra susijęs su ragenos formos nelygumais arba akies lęšiuko struktūros pakitimais. Dažniausiai astigmatizmas yra paveldima būklė, tačiau jis taip pat gali atsirasti dėl tam tikrų išorinių veiksnių ar akių sužalojimų.

  • Įgimtas ragenos kreivumas: daugeliu atvejų astigmatizmas yra paveldėtas ir atsiranda dėl įgimtos netaisyklingos ragenos formos.
  • Akies lęšiuko deformacijos: akies lęšiuko nelygumai taip pat gali prisidėti prie astigmatizmo vystymosi.
  • Akių sužalojimai: traumos ar chirurginės procedūros gali pakeisti ragenos ar lęšiuko formą.
  • Keratokonus: tai progresuojanti akių liga, dėl kurios ragena tampa kūgio formos, sukeldama neryškų regėjimą ir astigmatizmą.
  • Akių ligos ar operacijos: kai kurios akių ligos ar operacijos gali pažeisti rageną ar lęšiuką ir sukelti astigmatizmą.

Ligos simptomai

Astigmatizmo simptomai gali skirtis priklausomai nuo jo sunkumo laipsnio. Dažniausiai pacientai patiria neryškų regėjimą ir akių nuovargį. Astigmatizmas gali pasireikšti tiek vienoje, tiek abiejose akyse.

  • Neryškus ar iškraipytas vaizdas: sunku matyti aiškiai tiek artimu, tiek tolimu atstumu.
  • Akių įtampa ir nuovargis: ypač po ilgo skaitymo, kompiuterio naudojimo ar kitos veiklos, reikalaujančios intensyvaus regėjimo.
  • Galvos skausmai: dažnai susiję su akių įtampa dėl neryškaus regėjimo.
  • Sunkumai matant tamsoje: astigmatizmas gali apsunkinti regėjimą esant silpnam apšvietimui.
  • Dažnas mirksėjimas ar trynimas akis: gali būti dėl pastangų geriau matyti arba dėl akių diskomforto.
  • Dvigubas regėjimas: kai kuriais atvejais astigmatizmas gali sukelti dvigubo vaizdo pojūtį.

Ligos klasifikacijos

Astigmatizmas gali būti klasifikuojamas pagal jo atsiradimo priežastį ir vietą. Dažniausiai yra ragenaus astigmatizmas ir lęšiuko astigmatizmas, taip pat yra įvairių laipsnių ir formų astigmatizmo.

  • Ragenaus astigmatizmas: atsiranda dėl ragenos formos nelygumų ir yra dažniausia astigmatizmo forma.
  • Lęšiuko astigmatizmas: atsiranda dėl akies lęšiuko nelygumų arba deformacijų.
  • Miopinis astigmatizmas: vienoje ar abiejose akyse astigmatizmas susijęs su trumparegyste.
  • Hipermetropinis astigmatizmas: vienoje ar abiejose akyse astigmatizmas susijęs su toliaregyste.
  • Mišrus astigmatizmas: vienoje akyje astigmatizmas susijęs su trumparegyste, o kitoje su toliaregyste, arba vienos akies astigmatizmas turi abiejų refrakcijos ydų požymių.

Ligos diagnostika

Astigmatizmo diagnostika dažniausiai atliekama akių tyrimo metu. Akių gydytojas gali naudoti įvairius testus ir priemones, kad nustatytų astigmatizmo tipą ir laipsnį.

  • Refrakcijos testas: optometristas arba oftalmologas naudoja specialius lęšius ir lenteles, siekdamas įvertinti, kaip gerai akis fokusuoja šviesą.
  • Keratometrija: šis tyrimas matuoja ragenos kreivumą, kuris gali padėti nustatyti ragenos astigmatizmą.
  • Autorefraktometrija: kompiuterinis testas, kuris automatiškai įvertina akies refrakcijos ydą, įskaitant astigmatizmą.
  • Topografija: pažangesnis tyrimas, kuris sudaro ragenos paviršiaus žemėlapį, padedantį diagnozuoti astigmatizmą ir nustatyti jo sunkumo laipsnį.
  • Vizijos aštrumo testas: standartinis regėjimo patikrinimas, siekiant įvertinti, kaip gerai pacientas gali matyti skirtingo dydžio objektus įvairiu atstumu.

Ligos gydymas ir vaistai

Astigmatizmo gydymas priklauso nuo jo sunkumo ir paciento gyvenimo būdo poreikių. Gydymo tikslas – koreguoti regėjimą ir sumažinti simptomus. Yra keletas galimų gydymo būdų, priklausomai nuo astigmatizmo tipo ir sunkumo.

  • Akiniai su cilindriniais lęšiais: dažniausias ir paprasčiausias būdas koreguoti astigmatizmą, kai akiniai padeda kompensuoti ragenos ar lęšiuko nelygumus.
  • Kontaktiniai lęšiai: toriniai kontaktiniai lęšiai yra specialiai sukurti astigmatizmui koreguoti, jie suteikia platesnį regėjimo lauką nei akiniai.
  • Refrakcijos chirurgija (LASIK, PRK): lazerinės procedūros, kurios keičia ragenos formą, siekiant koreguoti astigmatizmą ir kitas refrakcijos ydas.
  • Ortokeratologija (Ortho-K): specialūs naktiniai kontaktiniai lęšiai, kurie laikinai keičia ragenos formą, siekiant pagerinti regėjimą dienos metu.
  • Lęšiuko keitimo operacija: sunkesniais atvejais, ypač vyresnio amžiaus pacientams, galima lęšiuko keitimo operacija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors astigmatizmas paprastai negali būti gydomas liaudiškomis priemonėmis, yra keletas būdų, kurie gali padėti sumažinti akių nuovargį ir pagerinti bendrą akių sveikatą. Šios priemonės neturėtų pakeisti profesionalaus gydymo.

  • Akių pratimai: tam tikri pratimai gali padėti stiprinti akių raumenis ir sumažinti akių įtampą, nors jie negali išgydyti astigmatizmo.
  • Tinkama mityba: dieta, turinti daug vitaminų A, C, E, ir omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti palaikyti akių sveikatą.
  • Reguliarūs akių poilsio periodai: dažnai pertraukti darbus, reikalaujančius intensyvaus regėjimo, ir leisti akims pailsėti.
  • Natūralūs akių drėkikliai: naudojant natūralius akių lašus ar drėkiklius galima sumažinti akių sausumą ir diskomfortą.

Prevencija

Astigmatizmo prevencija tiesiogiai nėra įmanoma, tačiau yra būdų, kaip palaikyti akių sveikatą ir sumažinti akių nuovargį. Ankstyva diagnostika ir reguliarūs akių patikrinimai padeda užkirsti kelią astigmatizmo progresavimui.

  • Reguliarūs akių patikrinimai: svarbu reguliariai tikrinti akis, ypač vaikams ir suaugusiems, kurie patiria regėjimo pokyčius.
  • Apsauga nuo UV spindulių: naudojant akinius su UV apsauga, galima apsaugoti akis nuo saulės žalos, kuri gali paveikti akių sveikatą.
  • Tinkamas darbas kompiuteriu: laikytis 20-20-20 taisyklės (kas 20 minučių pažiūrėti į 20 pėdų atstumą 20 sekundžių) siekiant sumažinti akių nuovargį.
  • Higienos taisyklių laikymasis: ypač svarbu naudoti kontaktinius lęšius tinkamai, kad būtų išvengta akių infekcijų ir komplikacijų.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/astigmatism/symptoms-causes/syc-20353835
  2. https://www.aao.org/eye-health/diseases/what-is-astigmatism
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/8576-astigmatism

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)