Alerginis kontaktinis dermatitas

Ligos aprašymas

Alerginis kontaktinis dermatitas yra uždegiminė odos reakcija, kurią sukelia kontaktas su alergenais – medžiagomis, į kurias imuninė sistema reaguoja netinkamai. Ši būklė pasireiškia uždegimu, paraudimu, niežėjimu ir kartais pūslėmis toje vietoje, kur oda tiesiogiai kontaktavo su alergenu. Alerginis kontaktinis dermatitas gali išsivystyti dėl įvairių medžiagų, įskaitant metalus, kosmetiką, augalus ir chemines medžiagas. Reakcija paprastai prasideda per kelias valandas arba net kelias dienas po kontakto su alergenu.

Ligos priežastys

Alerginis kontaktinis dermatitas atsiranda dėl imuninės sistemos reakcijos į tam tikrą medžiagą (alergeną), kuri tiesiogiai kontaktuoja su oda. Tai yra uždelsto tipo alerginė reakcija, kuri dažniausiai išsivysto po pakartotinio alergeno poveikio.

• Metalai: Dažniausiai alerginį kontaktinį dermatitą sukelia nikelis, kuris naudojamas papuošaluose, sagose, diržuose ar laikrodžių apyrankėse.
• Kosmetika ir asmens higienos priemonės: Parfumerija, dezodorantai, muilai, šampūnai ar kosmetikos priemonės gali sukelti odos alergines reakcijas.
• Augalai: Kai kurie augalai, pvz., nuodingos gebenės ar ąžuolai, sukelia stiprias odos alergines reakcijas.
• Gumos ir latekso gaminiai: Pirštinės, balionai, gumos juostos ir kiti gaminiai iš latekso gali sukelti dermatitą asmenims, kurie yra jautrūs šiai medžiagai.
• Cheminės medžiagos: Valymo priemonės, dažai, klijai ir kitos cheminės medžiagos taip pat gali būti alergenai.

Ligos simptomai

Alerginio kontaktinio dermatito simptomai atsiranda tiesiogiai po odos kontakto su alergenu. Simptomų intensyvumas ir sunkumas gali skirtis priklausomai nuo alergeno, ekspozicijos trukmės ir individualaus jautrumo.

• Paraudimas ir uždegimas: Oda tampa paraudusi ir uždegusi toje vietoje, kur buvo kontaktas su alergenu.
• Niežėjimas: Dažniausiai pasireiškia stiprus niežėjimas, kuris gali pablogėti dėl kasymosi.
• Bėrimas: Odoje gali atsirasti smulkūs iškilimai, pūslelės ar pleiskanoti plotai.
• Pūslės ir šlapiavimas: Sunkesniais atvejais gali atsirasti pūslių, kurios gali trūkti ir sukelti odos šlapiavimą.
• Pleiskanojimas ir odos suragėjimas: Po pradinės reakcijos oda gali pradėti luptis, sausėti ir suragėti.

Ligos klasifikacija

Alerginis kontaktinis dermatitas gali būti klasifikuojamas pagal atsiradimo mechanizmą ir simptomų sunkumą.

• Ūmus alerginis kontaktinis dermatitas: Greita ir stipri reakcija po kontakto su alergenu. Simptomai dažniausiai apima paraudimą, patinimą, pūslėjimą ir stiprų niežėjimą.
• Lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas: Ilgalaikis, dažnai pasikartojantis dermatitas, kai oda nuolat kontaktuoja su alergenu. Šiuo atveju oda gali būti sausa, pleiskanojanti ir sukelti lėtinį uždegimą.
• Fotosensibilizuotas kontaktinis dermatitas: Dermatitas, kuris atsiranda tik tada, kai oda, kontaktavusi su alergenu, yra veikiama saulės šviesos. Tai būdinga kai kuriems kosmetikos produktams ar vaistams, kurie padidina odos jautrumą šviesai.

Ligos diagnostika

Alerginis kontaktinis dermatitas diagnozuojamas remiantis paciento anamneze, simptomais ir kontaktu su galimais alergenais. Kartais gali prireikti specialių tyrimų, siekiant tiksliai nustatyti alergijos šaltinį.

• Odos lopo testas: Atliekamas siekiant nustatyti, į kuriuos alergenus oda reaguoja. Maži įtariamų alergenų kiekiai užtepami ant odos, o po kelių dienų vertinamas jos atsakas.
• Fizinė apžiūra: Gydytojas įvertina odos bėrimą, paraudimą ir kitus simptomus bei atlieka išsamią apžiūrą.
• Anamnezė: Paciento gyvenimo būdo, darbo ir įpročių analizė gali padėti nustatyti galimus alergenus, su kuriais pacientas galėjo kontaktuoti.

Ligos gydymas ir vaistai

Alerginio kontaktinio dermatito gydymo tikslas yra sumažinti simptomus ir užkirsti kelią tolesniam kontaktui su alergenu. Dažniausiai gydymas apima vietinius vaistus ir prevencines priemones.

• Vietiniai kortikosteroidai: Šie tepalai ar kremai naudojami siekiant sumažinti uždegimą ir niežėjimą. Jie gali būti skiriami įvairiais stiprumo lygiais, priklausomai nuo dermatito sunkumo.
• Antihistamininiai vaistai: Naudojami siekiant sumažinti niežėjimą ir alerginę reakciją. Jie gali būti geriami ar vartojami vietiškai.
• Drėkinamieji kremai: Drėkinamosios priemonės padeda atstatyti odos barjerinę funkciją ir apsaugoti odą nuo išsausėjimo ir tolesnio pažeidimo.
• Antibiotikai: Jei oda yra smarkiai pažeista ir atsiranda infekcijos požymių (pvz., pūliavimas), gali būti skiriami antibiotikai, kad būtų išvengta tolesnių komplikacijų.
• Vengimas alergeno: Svarbiausia prevencijos priemonė yra vengti kontakto su alergenu. Tai gali apimti alergiją sukeliančių medžiagų pakeitimą darbo aplinkoje ar namuose, kosmetikos ar papuošalų naudojimo apribojimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors alerginis kontaktinis dermatitas reikalauja profesionalaus gydymo, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus, ypač lengvesniais atvejais. Vis dėlto būtina pasitarti su gydytoju, kad būtų išvengta papildomų komplikacijų.

• Ramunėlių kompresai: Ramunėlės turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti odos uždegimą bei niežėjimą.
• Avižinių dribsnių vonios: Avižos ramina sudirgusią odą ir mažina niežėjimą. Jos taip pat gali būti naudojamos kaip minkštinamoji priemonė, padedanti atstatyti odos drėgmę.
• Aloe vera: Aloe vera gelis gali sumažinti uždegimą ir pagreitinti odos gijimą.
• Kokosų aliejus: Kokosų aliejus turi antibakterinių savybių ir padeda sudrėkinti odą, taip apsaugodamas ją nuo išsausėjimo ir tolimesnių pažeidimų.

Prevencija

Siekiant išvengti alerginio kontaktinio dermatito, svarbu imtis prevencinių priemonių, kurios padės sumažinti alergeno poveikį odai.

• Vengti kontakto su alergenu: Identifikavus alergeną, būtina vengti tiesioginio kontakto su juo. Tai gali apimti darbo priemonių keitimą, kosmetikos ar drabužių su nikelio sagomis vengimą.
• Apsauginės priemonės: Naudoti pirštines ar kitus apsauginius drabužius dirbant su cheminėmis medžiagomis ar alergiją sukeliančiais produktais.
• Odos priežiūra: Reguliariai naudoti drėkinamuosius kremus, siekiant išvengti odos išsausėjimo ir sustiprinti odos barjerą.
• Alergenų identifikavimas: Jei įtariamas alergenas nėra aiškus, atliekami lopo testai gali padėti nustatyti, kokios medžiagos sukelia reakciją.

Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK532866/#:~:text=Allergic%20contact%20dermatitis%20is%20an,subsequent%20T%2Dcell%20mediated%20response.
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/contact-dermatitis/symptoms-causes/syc-20352742
3. https://dermnetnz.org/topics/allergic-contact-dermatitis