Vidurinės ausies cholesteatoma

Vidurinės ausies cholesteatomos aprašymas

Vidurinės ausies cholesteatoma yra neįprastas ir potencialiai pavojingas ausies ligos tipas, kai susidaro nenormali odos ląstelių sankaupa vidurinėje ausyje už ausies būgnelio. Ši masė gali palaipsniui augti, sukelti audinio destrukciją, ir galiausiai pažeisti klausos kaulus, ausies būgnelį bei aplinkinius audinius. Jei cholesteatoma nėra laiku gydoma, ji gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip klausos praradimas, veido paralyžius ar net smegenų infekcijos.

Ligos priežastys

Vidurinės ausies cholesteatoma dažniausiai atsiranda dėl lėtinės vidurinės ausies infekcijos ar netinkamo ausies būgnelio ventiliavimo. Pagrindinės priežastys apima:

  • Lėtinė vidurinės ausies infekcija (otitas media): Dažnos ar ilgalaikės infekcijos gali sukelti ausies būgnelio pažeidimą arba atitraukimą, leidžiantį odos ląstelėms patekti į vidurinę ausį.
  • Eustachijaus vamzdelio disfunkcija: Kai Eustachijaus vamzdelis, atsakingas už oro srauto reguliavimą ir spaudimo subalansavimą ausyje, veikia netinkamai, gali susidaryti neigiamas slėgis, kuris įtraukia ausies būgnelį ir skatina cholesteatomos susidarymą.
  • Įgimta cholesteatoma: Retais atvejais cholesteatoma gali atsirasti be ankstesnės infekcijos ar sužalojimo ir būti įgimta.

Cholesteatomos simptomai

Vidurinės ausies cholesteatomos simptomai gali būti įvairūs ir dažniausiai susiję su masės augimu ir aplinkinių audinių pažeidimu:

  • Ausies išskyros: Ilgalaikės, nemalonaus kvapo ausies išskyros, kurios dažniausiai būna lėtinės.
  • Klausos praradimas: Progresuojantis vienpusis klausos praradimas, dažnai dėl klausos kaulų pažeidimo.
  • Ausies skausmas: Nuolatinis arba kartais pasireiškiantis skausmas ausyje, ypač jei yra infekcija.
  • Spengimas ausyse: Girdimas švilpimas, ūžesys ar kitokie garsai ausyje.
  • Galvos svaigimas: Kai kuriais atvejais cholesteatoma gali pažeisti pusiausvyros organus vidinėje ausyje, sukeldama galvos svaigimą ar net pusiausvyros sutrikimus.

Ligos klasifikacija

Vidurinės ausies cholesteatoma gali būti klasifikuojama pagal kilmę:

  • Įgyta cholesteatoma: Dažniausia forma, kuri paprastai atsiranda dėl lėtinės ausies infekcijos ar Eustachijaus vamzdelio disfunkcijos.
  • Įgimta cholesteatoma: Retesnė forma, kuri vystosi dėl vystymosi anomalijos ir gali būti aptinkama ankstyvame amžiuje, net jei ausis nėra buvusi užkrėsta.

Vidurinės ausies cholesteatomos diagnostika

Vidurinės ausies cholesteatomos diagnostika paprastai atliekama otolaringologo ir apima kelis tyrimus:

  • Otoskopija: Gydytojas apžiūri ausies būgnelį ir vidurinę ausį naudodamas otoskopą. Cholesteatoma gali būti matoma kaip balta arba pilkšva masė už ausies būgnelio.
  • Klausos testai (audiometrija): Atliekami klausos testai, siekiant įvertinti klausos praradimo laipsnį.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): KT skenavimas padeda tiksliau įvertinti cholesteatomos dydį, lokalizaciją ir galimą kaulų ar kitų struktūrų pažeidimą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama rečiau, bet gali padėti diferencijuoti cholesteatomą nuo kitų vidurinės ausies ligų.

Ligos gydymas ir vaistai

Vidurinės ausies cholesteatomos gydymas paprastai apima chirurginį masės pašalinimą, nes konservatyvus gydymas nėra efektyvus. Pagrindiniai gydymo metodai:

  • Chirurginis pašalinimas: Operacija, vadinama mastoidektomija arba tympanoplastika, atliekama siekiant visiškai pašalinti cholesteatomą ir atkurti ausies struktūras. Tikslas yra pašalinti infekcijos šaltinį ir atkurti kuo geresnę klausą.
  • Antibiotikai: Gali būti skiriami prieš ar po operacijos, jei yra aktyvi infekcija arba pooperacinei infekcijai išvengti.
  • Reguliarus stebėjimas: Kadangi cholesteatoma gali pasikartoti, pacientams po operacijos reikalingi reguliariai otorinolaringologo patikrinimai.

Liaudiškos priemonės cholesteatomai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės cholesteatomos gydymui nėra veiksmingos ir negali pakeisti medicininio ar chirurginio gydymo. Tačiau tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti palaikyti bendrą ausų sveikatą ir sumažinti infekcijų riziką:

  • Ausies higiena: Tinkama ausų higiena ir ausų apsauga nuo vandens gali padėti išvengti infekcijų.
  • Imuniteto stiprinimas: Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą, kuri gali sumažinti infekcijų pasikartojimo riziką.
  • Vengimas traumos: Ausies apsauga nuo fizinių traumų gali padėti sumažinti cholesteatomos vystymosi riziką.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21535-cholesteatoma
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK448108/
  3. https://www.pennmedicine.org/for-patients-and-visitors/patient-information/conditions-treated-a-to-z/cholesteatoma

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)