Celiulitas

Ligos aprašymas

Celiulitas yra bakterinė odos ir poodinio audinio infekcija, dažniausiai sukeliama streptokokų arba stafilokokų bakterijų. Infekcija paprastai prasideda po odos pažeidimo, pavyzdžiui, įbrėžimo, įkandimo ar operacijos vietoje, leidžiančio bakterijoms patekti į gilesnius odos sluoksnius. Celiulitas dažniausiai pasireiškia paraudimu, patinimu, skausmu ir šiluma pažeistoje vietoje. Jei infekcija nėra tinkamai gydoma, ji gali plisti ir sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip abscesai, sepsis ar limfagyslių uždegimas.

Ligos priežastys

Celiulitą sukelia bakterijos, kurios prasiskverbia per pažeistą odos barjerą ir patenka į gilesnius odos sluoksnius bei poodinį audinį. Dažniausiai pasitaikančios bakterijos, sukeliančios celiulitą, yra:

  • Streptococcus pyogenes: Gali sukelti greitai progresuojantį celiulitą, kuris dažnai būna susijęs su limfangitu.
  • Staphylococcus aureus: Įskaitant meticilinui atsparų auksinį stafilokoką (MRSA), kuris gali sukelti sunkesnes infekcijas.

Celiulitas dažniau pasireiškia esant tam tikroms sąlygoms, kurios palengvina bakterijų patekimą į odą arba sumažina imuninę apsaugą:

  • Odos pažeidimai: Įbrėžimai, įkandimai, nudegimai, chirurginės žaizdos ar injekcijos vietos, kurios gali tapti bakterijų įėjimo vartais.
  • Lėtinis odos susirgimas: Egzema, psoriazė ar grybelinės infekcijos, kurios sukelia odos pažeidimus ir padidina infekcijos riziką.
  • Kraujotakos sutrikimai: Prasta kraujotaka, ypač apatinėse galūnėse, gali sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcija ir palengvinti bakterijų plitimą.
  • Imuninės sistemos sutrikimai: Asmenys su silpna imunine sistema, pvz., sergantys cukriniu diabetu, ŽIV/AIDS, arba vartojantys imunosupresinius vaistus, turi didesnę celiulito riziką.
  • Nutukimas: Padidėjęs kūno svoris gali sukelti odos trintį ir odos pažeidimus, kurie padidina infekcijos riziką.
  • Ankstesnė celiulito istorija: Asmenys, kurie anksčiau sirgo celiulitu, yra labiau linkę susirgti šia liga dar kartą.

Ligos simptomai

Celiulito simptomai paprastai pasireiškia staiga ir gali greitai progresuoti. Dažniausi simptomai yra:

  • Paraudimas: Oda pažeistoje vietoje tampa raudona ir gali išplisti aplink pažeidimą.
  • Patinimas: Infekuota sritis dažnai būna patinusi ir gali padidėti dėl uždegimo.
  • Skausmas ir jautrumas: Pažeista oda gali būti skausminga ir jautri lietimui.
  • Šiluma: Užkrėsta vieta gali būti karštesnė nei aplinkinė oda.
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis: Sunkesniais atvejais gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras silpnumas.
  • Pūslės arba odos išopėjimai: Kai kuriais atvejais gali atsirasti pūslių arba odos išopėjimų.
  • Limfmazgių padidėjimas: Infekcija gali sukelti limfmazgių padidėjimą netoli pažeidimo vietos.
  • Raumenų ir sąnarių skausmas: Kai kuriais atvejais gali pasireikšti skausmas, panašus į raumenų ar sąnarių skausmą, šalia infekuotos vietos.

Ligos klasifikacijos

Celiulitas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos sunkumą ir lokalizaciją:

  • Pagal sunkumą:
    • Lengvas celiulitas: Lokali infekcija, kuri nėra susijusi su sisteminiais simptomais, tokiais kaip karščiavimas ar šaltkrėtis.
    • Vidutinio sunkumo celiulitas: Infekcija, kuri yra plati arba gili, gali būti susijusi su vidutiniais sisteminiais simptomais.
    • Sunkus celiulitas: Infekcija, kuri sukelia ryškius sisteminius simptomus, tokius kaip aukšta temperatūra, greitas širdies ritmas arba sepsis.
  • Pagal lokalizaciją:
    • Veido celiulitas: Dažniausiai pasireiškia aplink akis ar skruostus ir gali būti pavojingas dėl artumo prie smegenų.
    • Apatinės galūnės celiulitas: Dažniausia celiulito lokalizacija, dažnai pasireiškianti dėl kraujotakos sutrikimų ar odos pažeidimų.
    • Viršutinės galūnės celiulitas: Gali atsirasti dėl odos pažeidimų, įkandimų ar injekcijų vietų.
    • Krūtinės ląstos celiulitas: Dažnai susijęs su pooperacinėmis žaizdomis ar infekcijomis.

Ligos diagnostika

Celiulito diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir fiziniu tyrimu:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertins simptomus, pažeistos vietos išvaizdą ir paciento medicininę istoriją, ieškant galimų infekcijos šaltinių ar rizikos veiksnių.
  • Kraujo tyrimai: Gali būti atliekami siekiant nustatyti uždegimo žymenis (pvz., padidėjęs C-reaktyvus baltymas ar leukocitų kiekis).
  • Bakteriologinis tyrimas: Retais atvejais, kai infekcija yra sunki arba neatsako į standartinį gydymą, gali būti atliekama pažeistos vietos kultūra, kad būtų nustatytas specifinis patogenas ir jo jautrumas antibiotikams.
  • Vaizdiniai tyrimai: Tokie kaip ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) gali būti naudojami norint įvertinti infekcijos išplitimą arba atmesti abscesus bei gilesnius audinių pažeidimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Celiulito gydymas apima antibakterinį gydymą ir kitus simptomų valdymo būdus:

  • Antibiotikai:
    • Geriamieji antibiotikai: Dažniausiai naudojami lengvo ar vidutinio sunkumo celiulitui gydyti. Pavyzdžiai: amoksicilinas su klavulano rūgštimi, cefaleksinas, klindamicinas.
    • Intraveniniai antibiotikai: Skiriami sunkiems ar greitai progresuojantiems celiulito atvejams, arba kai infekcija nereaguoja į geriamuosius antibiotikus. Pavyzdžiai: ceftriaksonas, vankomicinas.
  • Simptomų kontrolė:
    • Analgetikai ir antipiretikai: Tokie kaip paracetamolis arba ibuprofenas, gali būti naudojami skausmui ir karščiavimui malšinti.
    • Pakelta galūnės padėtis: Gali padėti sumažinti patinimą ir diskomfortą, ypač jei infekcija yra apatinėse galūnėse.
  • Odos priežiūra: Vengti tolesnių odos pažeidimų, išlaikyti pažeistą vietą švarią ir sausą.
  • Hospitalizacija: Gali būti reikalinga sunkiais atvejais arba pacientams su stipriai sutrikusia imunine sistema ar sunkiomis gretutinėmis ligomis.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors celiulitas reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti simptomus ar užkirsti kelią infekcijos plitimui:

  • Šiltos kompresijos: Gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą pažeistoje vietoje.
  • Žolelių papildai: Kai kurios žolelės, tokios kaip ežiuolė ar česnakas, turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių, tačiau jų vartojimas turėtų būti suderintas su gydytoju.
  • Arbatmedžio aliejus: Gali turėti antibakterinių savybių, tačiau prieš naudojimą reikia pasitarti su gydytoju.
  • Sveika mityba: Imuninės sistemos stiprinimui svarbu vartoti daug vitaminų ir mineralų turinčius maisto produktus.

Prevencija

Tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti celiulito riziką:

  • Geros higienos palaikymas: Reguliariai plauti rankas ir kruopščiai valyti žaizdas ar odos pažeidimus.
  • Odos drėkinimas: Padeda išvengti odos sausumo ir įtrūkimų, kurie gali tapti bakterijų įėjimo vartais.
  • Tinkamas žaizdų valdymas: Tinkamai prižiūrėti žaizdas ir naudoti antiseptines priemones, kad būtų išvengta infekcijų.
  • Svorio kontrolė: Sumažina odos trintį ir kraujotakos sutrikimų riziką, kurie gali prisidėti prie celiulito išsivystymo.
  • Imuninės sistemos stiprinimas: Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis gali padėti stiprinti imuninę sistemą.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17694-cellulite
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/cellulite/symptoms-causes/syc-20354945
  3. https://www.medicalnewstoday.com/articles/149465

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)