Fotoalerginis dermatitas

Ligos aprašymas

Fotoalerginis dermatitas yra odos uždegiminė reakcija, kuri atsiranda po odos kontakto su tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir vėlesnio jų veikiamo ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Ši būklė pasireiškia, kai cheminės medžiagos, dažniausiai esančios vaistuose, kosmetikoje ar kituose odos priežiūros produktuose, reaguoja su UV spinduliais, sukelia imuninę reakciją ir odos uždegimą. Fotoalerginis dermatitas gali sukelti odos paraudimą, niežėjimą, patinimą, pūslelių susidarymą ir pleiskanojimą. Liga dažnai primena egzemos ar kontaktinio dermatito simptomus, tačiau jai būdinga tai, kad ji atsiranda tik paveiktose odos vietose, kurias pasiekė saulės spinduliai.

Ligos priežastys

Fotoalerginis dermatitas atsiranda dėl imuninio atsako į chemines medžiagas, kurios aktyvuojamos UV spinduliais. Pagrindinės priežastys yra:

  • Cheminės medžiagos: Tam tikri chemikalai gali sukelti fotoalergines reakcijas. Dažniausiai tai yra:
    • Vaistai: Tam tikri antibiotikai (pvz., tetraciklinai, sulfonamidai), diuretikai, priešgrybeliniai preparatai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) ir kai kurie antihistamininiai vaistai gali sukelti fotoalergines reakcijas.
    • Kosmetika ir odos priežiūros priemonės: Kai kurie konservantai, kvapiosios medžiagos, dažai ir kitos sudedamosios dalys, randamos kvepaluose, odos kremuose ir kituose kosmetikos gaminiuose, gali būti fotoalerginių reakcijų sukėlėjai.
    • Augalai: Kai kurie augalai, tokie kaip citrusiniai vaisiai, salierai, figos ir petražolės, gali sukelti fotoalergines reakcijas, kai odos kontaktas su jų sultimis ar lapais yra veikiamas UV spindulių.
    • Saulės apsaugos priemonės: Ironiška, bet tam tikros cheminės medžiagos, esančios saulės apsaugos priemonėse, gali sukelti fotoalerginį dermatitą.
  • UV spinduliai: Fotoalerginis dermatitas atsiranda tik tada, kai oda, veikiama tam tikrų cheminių medžiagų, susiduria su UV spinduliais, dažniausiai saulės šviesa arba dirbtiniu UV spinduliavimu (pvz., soliariumuose).

Ligos simptomai

Fotoalerginio dermatito simptomai paprastai atsiranda per 24–72 valandas po UV spindulių poveikio ir gali apimti:

  • Odos paraudimas ir uždegimas: Dažniausiai paveiktose vietose, kurios buvo veikiamos saulės šviesos.
  • Niežėjimas: Intensyvus niežulys yra dažnas simptomas ir gali būti labai nemalonus.
  • Pūslelės ar pūslelės: Gali atsirasti mažos arba didelės pūslelės, kurios kartais gali būti užpildytos skysčiu.
  • Pleiskanojimas ir odos sausumas: Oda gali tapti sausa, pleiskanoti ar net sutrūkinėti.
  • Patinimas: Pažeista oda gali patinti, ypač jei yra uždegimas.
  • Dermatito lokalizacija: Simptomai dažniausiai pasireiškia tik tose vietose, kurios buvo veikiamos saulės spindulių (pvz., veidas, kaklas, rankos).

Ligos klasifikacija

Fotoalerginis dermatitas gali būti klasifikuojamas pagal sukėlėjų tipą ir reakcijos mechanizmą:

  1. Vaistų sukeltas fotoalerginis dermatitas: Dažniausia forma, kurią sukelia tam tikri vaistai, veikiami UV spindulių.
  2. Kosmetikos sukeltas fotoalerginis dermatitas: Atsiranda dėl kosmetikos ir odos priežiūros produktų sudedamųjų dalių.
  3. Augalų sukeltas fotoalerginis dermatitas: Sukeltas augalų, kuriuose yra fototoksinių ar fotoalerginių medžiagų.
  4. Saulės apsaugos priemonių sukeltas fotoalerginis dermatitas: Atsiranda dėl tam tikrų cheminių medžiagų, esančių saulės apsaugos priemonėse.

Ligos diagnostika

Fotoalerginio dermatito diagnostika apima klinikinį įvertinimą, paciento anamnezę ir laboratorinius tyrimus:

  • Klinikinis vertinimas: Gydytojas įvertins odos pažeidimų tipą, vietą ir plitimą, taip pat klaus apie paciento vaistų vartojimą, kosmetikos naudojimą ir saulės poveikį.
  • Fotopatch testas: Specialus testas, kurio metu nedidelis kiekis įtariamo alergeno yra uždedamas ant paciento odos ir tada ta vieta veikiama UV spinduliais. Testas padeda nustatyti, ar alerginė reakcija susijusi su fotoalerginiu mechanizmu.
  • Biopsija: Retais atvejais gali būti atliekama odos biopsija, siekiant atmesti kitas ligas ar patvirtinti diagnozę.

Ligos gydymas ir vaistai

Fotoalerginio dermatito gydymas apima uždegimo kontrolę ir būklės prevenciją:

  • Uždegimo kontrolė:
    • Kortikosteroidų kremai ar tepalai: Naudojami siekiant sumažinti odos uždegimą ir niežėjimą.
    • Antihistamininiai vaistai: Gali padėti sumažinti niežėjimą ir diskomfortą.
    • Šaltos kompresės: Gali padėti sumažinti odos patinimą ir niežėjimą.
  • Alergeno pašalinimas: Svarbu nustatyti ir pašalinti priežastinį veiksnį (pvz., tam tikrus vaistus, kosmetiką, augalus), kad būtų išvengta būklės pasikartojimo.
  • Saulės apsauga: Vengti saulės poveikio ir naudoti apsaugines priemones, tokias kaip drabužiai, plačiabrylės skrybėlės ir akiniai nuo saulės. Naudoti plataus spektro saulės apsaugos priemones (SPF 30 ir daugiau), kurios apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių.
  • Fototerapija: Kartais naudojama siekiant desensibilizuoti odą ir sumažinti reakcijas į UV spindulius.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors fotoalerginis dermatitas reikalauja medicininės priežiūros, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti odos sveikatą:

  • Avižinių dribsnių vonios: Avižiniai dribsniai gali padėti sumažinti odos uždegimą ir niežėjimą. Dribsnius galima įdėti į drungną vonią arba naudoti kaip kompresą.
  • Alijošius (aloe vera): Alijošiaus gelis gali padėti nuraminti sudirgusią odą ir sumažinti uždegimą.
  • Ramunėlių kompresai: Ramunėlių arbata gali būti naudojama kaip šaltas kompresas, kad sumažintų odos uždegimą ir niežėjimą.
  • Vengti provokuojančių veiksnių: Laikytis geros higienos praktikos, vengti žinomo kontakto su potencialiais alergenais ir cheminėmis medžiagomis, kurios gali sukelti fotoalergines reakcijas.

Prevencija

Siekiant išvengti fotoalerginio dermatito, rekomenduojama:

  • Vengti saulės: Apriboti buvimą saulėje, ypač piko metu (nuo 10 iki 16 val.), ir naudoti fizines apsaugos priemones.
  • Naudoti tinkamus odos priežiūros produktus: Vengti produktų, kuriuose yra žinomų fotoalergenų, tokių kaip tam tikros kvapiosios medžiagos ar konservantai.
  • Apsaugoti odą nuo UV spindulių: Naudoti plataus spektro saulės apsaugos priemones su tinkamu SPF ir vengti tiesioginių saulės spindulių.
  • Atsargiai vartoti vaistus: Informuoti gydytoją apie vaistų vartojimą ir galimas fotoalergines reakcijas. Jei yra rizika, kad vartojami vaistai gali sukelti fotoalerginį dermatitą, apsvarstyti galimybę vartoti alternatyvius vaistus arba laikytis papildomų apsaugos priemonių nuo saulės.

Šaltiniai

  1. https://dermnetnz.org/topics/photocontact-dermatitis
  2. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19834430/
  3. https://www.mdedge.com/dermatology/article/259212/contact-dermatitis/photoallergic-contact-dermatitis-no-fun-sun

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)