Įgimta sferocitozė

Ligos aprašymas

Įgimta sferocitozė yra paveldima hemolizinė anemija, kurią sukelia nenormalūs eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai). Šie eritrocitai turi sferinę formą (normalūs eritrocitai yra disko formos), todėl jie yra labiau trapūs ir lengviau suyra, ypač blužnyje. Tai sukelia padidėjusį raudonųjų kraujo kūnelių irimą (hemolizę), kuris lemia anemiją, padidėjusį bilirubino kiekį kraujyje ir blužnies padidėjimą (splenomegaliją). Įgimta sferocitozė yra dažniausia paveldima hemolizinė anemija Šiaurės Europoje.

Ligos priežastys

Įgimta sferocitozė atsiranda dėl genetinių mutacijų, kurios paveikia baltymus, atsakingus už eritrocitų membranos struktūrą ir stabilumą. Šios mutacijos pažeidžia baltymų, tokių kaip spektrinas, ankirinas, band 3 ir kiti, funkciją, dėl ko eritrocitai praranda savo įprastą formą ir tampa sferiniais. Šie eritrocitai lengviau suyra, ypač praeinant per blužnį.

  • Paveldimumas: Liga dažniausiai paveldima autosominiu dominantiniu būdu, tačiau yra ir autosominio recesyvinio paveldėjimo atvejų.
  • Genetinės mutacijos: Mutacijos pažeidžia eritrocitų membranos baltymus, kurie yra būtini išlaikyti normaliai ląstelių formai ir elastingumui.

Ligos simptomai

Simptomų sunkumas gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo raudonųjų kraujo kūnelių irimo greičio ir organizmo gebėjimo kompensuoti šį procesą. Kai kurie žmonės gali būti besimptomiai, tačiau kiti patiria įvairius simptomus.

  • Anemija: Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali sukelti silpnumą, nuovargį, blyškumą, dusulį, ypač fizinio krūvio metu.
  • Gelta: Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje, atsirandantis dėl raudonųjų kraujo kūnelių irimo, gali sukelti odos ir akių baltymų pageltimą.
  • Blužnies padidėjimas (splenomegalija): Blužnis gali padidėti, nes ji atsakinga už pažeistų eritrocitų pašalinimą iš kraujo, kas gali sukelti pilvo skausmą ar diskomfortą.
  • Akmenys tulžies pūslėje: Dėl didelio bilirubino kiekio organizme gali susiformuoti tulžies akmenys, kurie sukelia pilvo skausmą ir virškinimo sutrikimus.
  • Infekcijų polinkis: Ypač padidėjusio jautrumo infekcijoms rizika gali būti dėl splenektomijos (blužnies pašalinimo), kai sutrinka imuninis atsakas.

Ligos klasifikacija

Įgimta sferocitozė gali būti klasifikuojama pagal ligos sunkumą, kuris priklauso nuo hemolizės greičio ir klinikinių simptomų sunkumo.

  • Lengva forma: Dažniausiai besimptomė arba su lengva anemija, be pastebimų simptomų, kurie dažniausiai išryškėja tik esant stresui ar infekcijai.
  • Vidutinė forma: Pasireiškia lengva ar vidutinio sunkumo anemija, gelta ir splenomegalija. Simptomai gali būti labiau pastebimi esant stresui ar infekcijai.
  • Sunkioji forma: Labai ryški anemija su nuolatine gelta, splenomegalija ir dažnais tulžies akmenimis. Gali prireikti splenektomijos.
  • Labai sunki forma: Retai pasitaikanti, kai reikia nuolatinės transfuzijos terapijos arba greitos splenektomijos.

Ligos diagnostika

Įgimta sferocitozė diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo tyrimais ir specifiniais eritrocitų membranos defektus identifikuojančiais tyrimais.

  • Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas dažnai parodo sumažėjusį eritrocitų kiekį, anemiją ir padidėjusį retikulocitų skaičių (nesubrendusios raudonosios kraujo ląstelės).
  • Periferinio kraujo tepinėlis: Mikroskopiškai tiriant kraujo mėginį, matomi sferiniai raudonieji kraujo kūneliai.
  • Osmotinė fragiliškumo analizė: Testas, kuris nustato, kaip raudonieji kraujo kūneliai reaguoja į hipotoninį tirpalą. Sferocitai yra mažiau atsparūs osmotiniams pokyčiams.
  • EMA surišimo testas: Tai specifinis tyrimas, nustatantis, ar eritrocitai turi sferocitozei būdingų membranos defektų.
  • Genetiniai tyrimai: Retais atvejais gali būti atliekami genetiniai tyrimai, siekiant patvirtinti mutacijas, kurios sukelia sferocitozę.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir gali būti įvairus – nuo vaistų iki chirurginių procedūrų.

  • Folinės rūgšties papildai: Kadangi greitas eritrocitų irimas reikalauja daugiau eritrocitų gamybos, folio rūgšties papildai gali būti naudingi kraujo gamybos procesui palaikyti.
  • Kraujo perpylimai: Esant sunkiai anemijai, gali prireikti kraujo perpylimų, kad būtų padidintas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis.
  • Splenektomija: Tai dažnai naudojamas gydymo būdas vidutinio sunkumo ir sunkiems atvejams. Pašalinus blužnį, sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių naikinimas, kas sumažina anemijos simptomus.
  • Tulžies akmenų gydymas: Jei susidaro tulžies akmenys, gali prireikti jų chirurginio pašalinimo arba tulžies pūslės pašalinimo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Įgimta sferocitozė yra genetinė liga, todėl liaudiškos priemonės negali išgydyti šios ligos, tačiau tam tikri sveikos gyvensenos būdai gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti organizmo būklę.

  • Geležies turtinga mityba: Geležies trūkumas nėra dažnas sferocitozės atvejais, todėl rekomenduojama mitybą subalansuoti, siekiant palaikyti gerą bendrą sveikatos būklę ir skatinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
  • Imuniteto stiprinimas: Kadangi po splenektomijos padidėja jautrumas infekcijoms, svarbu vengti infekcinių ligų, palaikyti stiprų imunitetą vartojant vitaminus ir laikantis higienos.

Prevencija

Kadangi įgimta sferocitozė yra paveldima liga, tiesioginės prevencijos nėra, tačiau ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

  • Genetinė konsultacija: Jei šeimoje yra sferocitozės atvejų, genetinė konsultacija gali padėti nustatyti ligos paveldėjimo riziką būsimoms kartoms.
  • Reguliari medicininė priežiūra: Reguliarūs kraujo tyrimai ir medicininės apžiūros gali padėti stebėti būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip tulžies akmenys ar sunki anemija.

Šaltiniai

  1. https://www.mountsinai.org/health-library/diseases-conditions/congenital-spherocytic-anemia#:~:text=Spherocytosis%20is%20a%20hereditary%20disorder,and%20various%20white%20blood%20cells.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK539797/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23058-hereditary-spherocytosis

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)