Mukormikozė

Ligos aprašymas

Mukormikozė, dar vadinama mucormikoze, yra reta, tačiau sunki ir potencialiai gyvybei pavojinga grybelinė infekcija, kurią sukelia mucorai genties grybai. Šie grybai dažniausiai randami dirvožemyje, augaluose, puvinčioje medienoje ir kituose organiniuose substratuose. Mukormikozė gali paveikti įvairias kūno dalis, tačiau dažniausiai pasireiškia kaip sinusų, plaučių, odos ar sisteminė infekcija. Liga dažniausiai pasitaiko žmonėms su nusilpusia imunine sistema, cukriniu diabetu, arba tiems, kurie turi kitų rimtų sveikatos problemų.

Ligos priežastys

Mukormikozės sukėlėjai yra Mucor, Rhizopus, Lichtheimia ir kiti mucorai genties grybai. Grybai paprastai patenka į organizmą per kvėpavimo takus, odos žaizdas ar pažeidimus, ir gali sukelti infekciją, jei imuninis atsakas yra silpnas.

  • Imuninis nepakankamumas: pacientams, sergantiems imunodeficitu, pavyzdžiui, ŽIV/AIDS ar vartojantiems imunosupresantus.
  • Cukrinis diabetas: nepakankamai kontroliuojamas diabetas su ketoacidoze gali padidinti riziką.
  • Onkologiniai ligoniai: pacientams, gydomiems chemoterapija ar radijacija.
  • Kraujo ligos: tokioms ligoms kaip leukemija.
  • Atsparumas: ilgalaikis steroidų vartojimas, kuris gali slopinti imuninę sistemą.

Ligos simptomai

Mukormikozės simptomai priklauso nuo infekcijos lokalizacijos ir gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių:

  • Sinusinė mukormikozė: veido skausmas, patinimas, galvos skausmas, nosies ir gerklės išskyros, gali būti tamsus, juodas arba raudonas.
  • Plaučių mukormikozė: kosulys, krūtinės skausmas, dusulys, karščiavimas, gali būti kraujo ar pūlių atsikosėjimas.
  • Odos mukormikozė: žaizdų ir opų susidarymas, kurios gali būti skausmingos, tamsios arba nekrotinės.
  • Sisteminė mukormikozė: febrilia, bendras silpnumas, šaltkrėtis, gali būti viso kūno infekcijos požymių.

Ligos klasifikacijos

Mukormikozė gali būti klasifikuojama pagal infekcijos lokalizaciją:

  • Sinusinė mukormikozė: paveikia sinusų ir gali plisti į aplinkinius audinius.
  • Plaučių mukormikozė: paveikia plaučius ir gali sukelti plaučių uždegimą.
  • Odos mukormikozė: infekcija odos srityje, dažnai atsiranda po sužalojimų ar operacijų.
  • Sisteminė mukormikozė: plinta per kraują ir gali paveikti įvairius organus.

Ligos diagnostika

Mukormikozės diagnostika apima kelių tyrimų derinį, siekiant patvirtinti infekciją ir nustatyti jos paplitimo mastą:

  • Klinikinis įvertinimas: paciento simptomų ir ligos istorijos analizė.
  • Mikroskopinis tyrimas: tyrimas mikroskopu, siekiant nustatyti grybelio buvimą audiniuose ar kūno skysčiuose.
  • Kultūriniai tyrimai: mėginių, paimtų iš infekcijos vietos, auginimas laboratorijoje siekiant nustatyti grybelio rūšį.
  • Vaizdiniai tyrimai: rentgeno arba kompiuterinė tomografija (CT) gali padėti įvertinti infekcijos išplitimo mastą ir lokalizaciją.
  • Histopatologija: biopsijų analizė siekiant nustatyti grybelinės infekcijos požymius audiniuose.

Ligos gydymas ir vaistai

Mukormikozės gydymas dažnai reikalauja greitos medicininės intervencijos ir apima šias priemones:

  • Antimikoziniai vaistai: sisteminiai antimikoziniai preparatai, tokie kaip amfotericinas B, izavuconazolas ar posakonazolas, yra naudojami kovai su grybeline infekcija.
  • Chirurginis gydymas: reikia pašalinti negyvus audinius ir infekcijos židinius, kad būtų sustabdytas infekcijos plitimas.
  • Diabetu kontrolė: jei paciento cukrinis diabetas nėra gerai kontroliuojamas, būtina jį stabilizuoti.
  • Imuniteto stiprinimas: jei paciento imuninis atsakas yra silpnas, reikia imtis priemonių jį stiprinti, jei įmanoma.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Mukormikozė yra rimta ir gyvybei pavojinga būklė, todėl liaudiškos priemonės neturėtų būti naudojamos kaip pagrindinis gydymo metodas. Tačiau kai kurie papildomi būdai gali būti naudingi, kad pagerintų bendrą sveikatos būklę ir stiprintų imuninę sistemą:

  • Žolelių arbatos: pavyzdžiui, ramunėlių ar žaliosios arbatos gali padėti stiprinti organizmo atsparumą ir sumažinti uždegimą.
  • Vitaminų ir mineralų papildai: papildomi vitaminai ir mineralai, tokie kaip vitaminas C ir cinkas, gali padėti stiprinti imuninę sistemą.
  • Sveika mityba: subalansuota dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių ir baltymų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatos būklę.

Prevencija

Mukormikozės prevencija apima įvairias priemones, skirtas sumažinti riziką ir apsaugoti žmones su padidinta rizika:

  • Kontroliuoti rizikos veiksnius: reguliariai stebėti ir kontroliuoti cukrinį diabetą, imuninę sistemą ir kitas sveikatos problemas.
  • Apsaugos priemonės: vengti sąlyčio su dulkėmis, dirvožemiu ir kitomis galimomis grybelio šaltinėmis.
  • Asmens higiena: laikytis geros asmens higienos, ypač jei yra žaizdų ar odos pažeidimų.
  • Reguliarus medicininis patikrinimas: ypač žmonėms su imuniniu nepakankamumu ar kitomis rizikos grupėmis.

Šaltiniai

  1. https://www.cdc.gov/mucormycosis/about/index.html#:~:text=Mucormycosis%20is%20a%20serious%20but,other%20type%20of%20skin%20injury.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK544364/
  3. https://www.who.int/india/home/emergencies/coronavirus-disease-(covid-19)/mucormycosis

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)