Strėnų skausmas

Kas yra strėnų skausmas?

Strėnų skausmas – tai nemalonus pojūtis ar skausmas apatinėje nugaros dalyje, paprastai tarp apatinių šonkaulių ir sėdmenų. Ši sritis vadinama juosmeniu arba strėnomis. Skausmas gali būti aštrus, veriantis, plintantis į kojas ar sėdmenis, o kartais – maudžiantis ir bukas. Strėnų skausmas – vienas dažniausių nusiskundimų tiek tarp jaunų, tiek tarp vyresnio amžiaus žmonių, ir gali būti laikinas arba lėtinis.

Šis simptomas neretai susijęs su stuburo, raumenų, raiščių ar nervų pažeidimais. Tačiau kai kuriais atvejais skausmo priežastis slypi ne pačioje nugaroje, o kituose organuose – inkstuose, vidaus lytiniuose organuose ar net žarnyne.

Galimos strėnų skausmo priežastys

Dažniausiai strėnų skausmą sukelia mechaninės priežastys – raumenų patempimai, netaisyklinga laikysena, per didelis fizinis krūvis ar ilgas sėdėjimas vienoje padėtyje. Staigus judesys ar svorio kėlimas gali pažeisti stuburo diskus ar suspausti nervų šakneles, o tai sukelia ūmų, stiprų skausmą, plintantį į kojas.

Kita grupė priežasčių – degeneracinės stuburo ligos, tokios kaip osteochondrozė, spondilozė ar disko išvarža. Šios būklės dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, kai silpsta kremzliniai audiniai ir stuburo lankstumas.

Strėnų skausmą taip pat gali sukelti vidaus organų ligos – inkstų uždegimas (pielonefritas), akmenys šlapimo takuose, ginekologinės ligos ar net žarnyno uždegimas. Retesniais atvejais skausmo priežastis būna infekcinės ar onkologinės ligos.

Kaip pasireiškia strėnų skausmas (simptomai ir eiga)

Strėnų skausmas gali būti įvairaus pobūdžio – nuo lengvo maudimo iki veriančio skausmo, kuris trukdo judėti ar net kvėpuoti giliai. Dažnai skausmas sustiprėja judant, lenkiantis, keliant svorį ar ilgai sėdint.

Kai pažeidžiami nervai, skausmas gali plisti į sėdmenis, šlaunis ar net iki pėdos – tai vadinama išialgija. Tokiu atveju gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas vienoje kojoje.

Kartais strėnų skausmas pasireiškia po ilgo nejudrumo, pavyzdžiui, po ilgo sėdėjimo prie kompiuterio. Tokiais atvejais diskomfortas praeina pajudėjus ar pasimankštinus, tačiau jei skausmas tęsiasi kelias dienas ar vis stiprėja, būtina išsiaiškinti priežastį.

Kaip elgtis, jeigu pasireiškia strėnų skausmas?

Pirmiausia reikėtų sumažinti fizinį krūvį ir vengti staigių judesių. Trumpalaikis poilsis padeda raumenims atsipalaiduoti, tačiau visiškas nejudrumas ilgam nėra naudingas – svarbu išlaikyti lengvą aktyvumą, pavyzdžiui, pasivaikščioti ar daryti tempimo pratimus.

Pirmąsias dienas naudinga šaldyti skaudamą vietą, kad sumažėtų uždegimas, o vėliau galima taikyti šiltus kompresus ar lengvą masažą, kurie pagerina kraujotaką. Jei skausmą sukėlė raumenų patempimas, jis dažniausiai praeina per kelias dienas.

Tinkama laikysena, ergonomiška darbo vieta ir reguliarus tempimas padeda išvengti atkryčių. Nereikėtų pamiršti ir tinkamos avalynės bei svorio kontrolės – perteklinis svoris didina apkrovą stuburui.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikia kreiptis, jei:

• skausmas tęsiasi ilgiau nei 7–10 dienų arba vis stiprėja,

• skausmas plinta į koją, sėdmenis ar kartu jaučiamas tirpimas,

• pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis ar šlapinimosi sutrikimai,

• atsiranda silpnumas, pusiausvyros sutrikimai ar nevalingas tuštinimasis.

Tokie požymiai gali rodyti nervų pažeidimą, infekciją ar kitą rimtą būklę, kuriai reikia skubaus gydymo.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė nustatoma remiantis fizine apžiūra, paciento apklausa ir, jei reikia, papildomais tyrimais – rentgenu, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimu. Šie metodai padeda nustatyti, ar skausmą sukelia stuburo diskų, sąnarių ar nervų pažeidimai.

Gydymas priklauso nuo priežasties. Ūmiu atveju gali būti skiriami skausmą malšinantys ar priešuždegiminiai vaistai, raumenis atpalaiduojantys preparatai, fizioterapija. Jei skausmas susijęs su laikysenos ar raumenų silpnumu, rekomenduojama kineziterapija – pratimai, stiprinantys nugaros ir pilvo raumenis.

Kai skausmą sukelia vidaus organų liga, gydymas nukreipiamas į pagrindinę priežastį – pavyzdžiui, inkstų akmenų šalinimą ar infekcijos gydymą antibiotikais.

Galimos komplikacijos

Negydomas ar lėtinis strėnų skausmas gali riboti judrumą, sutrikdyti miegą ir sumažinti gyvenimo kokybę. Ilgainiui žmogus pradeda vengti fizinio aktyvumo, o tai silpnina raumenis ir dar labiau didina stuburo apkrovą. Kartais išsivysto lėtiniai nervų pažeidimai ar nuolatinis skausmo sindromas, reikalaujantis kompleksinio gydymo.

Profilaktika

Strėnų skausmo prevencijai svarbiausia – reguliarus fizinis aktyvumas ir taisyklinga laikysena. Reikėtų vengti ilgo sėdėjimo, ypač susikūprinus, o dirbant sėdimą darbą – daryti pertraukas kas valandą ir lengvai pasimankštinti.

Tinkama kūno svorio kontrolė, raumenų stiprinimas ir ergonomiškas darbo vietos įrengimas padeda išvengti raumenų bei stuburo perkrovos. Svarbu miegoti ant tinkamo kietumo čiužinio ir vengti netaisyklingo daiktų kėlimo – sunkius daiktus kelti reikia pritūpiant, o ne lenkiant nugarą.

Laikantis šių principų, galima ne tik sumažinti strėnų skausmo riziką, bet ir pagerinti bendrą stuburo sveikatą bei judėjimo kokybę.