Migrena yra ne tik stiprus galvos skausmas. Tai neurologinė būklė, kuri gali sukelti pulsuojantį skausmą, pykinimą, jautrumą šviesai, garsams ar kvapams, regos sutrikimus, nuovargį ir kelias dienas trunkantį išsekimą. Kai žmogų ištinka migrenos priepuolis, dažnai tampa sunku dirbti, vairuoti, mokytis ar net būti įprastoje šviesoje.
Žmonės dažnai klausia, nuo ko atsiranda migrena, kas sukelia migrena ir kaip atpazinti migrena, kad ją būtų galima atskirti nuo įtampos, sinusų ar kaklo sukelto galvos skausmo. Šiame straipsnyje aiškiai aptarsime, kokie yra migrenos pozymiai, kaip jaučiamas migrenos skausmas, ką gali reikšti migrenos galvos skausmas pagal vieta ir kaip nustatoma migrena gydytojo kabinete.
- Kas tai? Migrena yra neurologinė būklė, kuri pasireiškia pasikartojančiais galvos skausmo priepuoliais ir kitais simptomais.
- Dažniausi požymiai: pulsuojantis galvos skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai, garsui ar kvapams, nuovargis.
- Kur skauda? Dažnai skauda vieną galvos pusę, smilkinį, kaktą, sritį aplink akį, tačiau skausmas gali būti ir abipusis.
- Kas gali sukelti priepuolį? Miego trūkumas, stresas, hormonų pokyčiai, praleisti valgiai, alkoholis, ryški šviesa, kai kurie kvapai ar oro pokyčiai.
- Kada sunerimti? Jei galvos skausmas staigus, labai stiprus, naujas, pasireiškia su silpnumu, kalbos sutrikimu, veido perkreipimu ar sąmonės pokyčiais.
Kas yra migrena?
Migrena yra pasikartojantis galvos skausmo sutrikimas, susijęs su nervų sistemos jautrumu. Jos metu smegenys jautriau reaguoja į dirgiklius, todėl priepuolį gali lydėti ne tik skausmas, bet ir pykinimas, vėmimas, šviesos ar garso baimė, regos mirgėjimas, jautrumas kvapams, nuovargis ir sunkumas susikaupti.
Migrenos skausmas dažnai būna pulsuojantis arba tvinkčiojantis. Jis gali sustiprėti judant, lipant laiptais, lenkiantis ar bandant tęsti kasdienę veiklą. Kai kuriems žmonėms skausmas būna vienoje galvos pusėje, kitiems jis apima abi puses, kaktą, smilkinius, sritį aplink akį ar kaklą.
Svarbu suprasti, kad migrena nėra „išsigalvotas“ ar vien nervų sukeltas skausmas. Nors stresas gali išprovokuoti priepuolį, pati migrena yra neurologinė būklė, kurią galima diagnozuoti, stebėti ir gydyti.
Kaip teigia Mayo Clinic gydytojai:
„Migrena gali sukelti stiprų pulsuojantį skausmą arba tvinkčiojimo pojūtį, dažniausiai vienoje galvos pusėje.“
Kaip atpažinti migreną?
Migreną galima įtarti tada, kai galvos skausmas kartojasi priepuoliais, yra vidutinio ar stipraus intensyvumo, trukdo įprastai veiklai ir dažnai pasireiškia kartu su kitais simptomais. Vien tik skausmo vieta ne visada leidžia tiksliai pasakyti, kad tai migrena, tačiau simptomų derinys gali būti labai iškalbingas.
Jei žmogus pastebi, kad galvos skausmas stiprėja nuo judėjimo, norisi gulėti tamsioje patalpoje, erzina garsai, šviesa ar kvapai, pykina arba skausmas kartojasi panašiu modeliu, tikimybė, kad tai migrena, didesnė. Migrenos priepuolis taip pat gali prasidėti dar prieš skausmą: nuovargiu, žiovuliu, nuotaikos pokyčiais, kaklo sustingimu ar neįprastu potraukiu tam tikram maistui.
Kaip teigia NHS gydytojai pacientams skirtoje informacijoje:
„Migrena yra būklė, sukelianti tokius simptomus kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas ir jautrumas šviesai.“
Pagrindiniai požymiai, padedantys atpažinti migreną
| Požymis | Kaip gali pasireikšti | Kuo skiriasi nuo paprasto galvos skausmo |
|---|---|---|
| Skausmo pobūdis | Pulsuojantis, tvinkčiojantis, dažnai vidutinio ar stipraus intensyvumo | Paprastas įtampos skausmas dažniau būna spaudžiantis ar veržiantis |
| Jautrumas šviesai | Norisi būti tamsoje, erzina ekranai, dienos šviesa ar lempos | Esant įprastam skausmui šis jautrumas dažnai būna silpnesnis |
| Pykinimas | Gali pykinti, kai kuriems žmonėms pasireiškia vėmimas | Pykinimas labiau būdingas migrenai nei įtampos galvos skausmui |
| Stiprėjimas judant | Skausmas blogėja lipant laiptais, vaikštant ar lenkiantis | Migrena dažniau priverčia sustoti ir ilsėtis |
| Pasikartojantis modelis | Priepuoliai kartojasi panašiai, gali turėti aiškius trigerius | Stebint dienoraštį dažnai matomas priepuolių dėsningumas |
Migrenos priepuolis: kaip jis gali prasidėti ir vystytis?
Migrenos priepuolis ne visada prasideda staigiu galvos skausmu. Kai kuriems žmonėms pirmieji požymiai atsiranda dar prieš kelias valandas ar net dieną: padidėja nuovargis, atsiranda žiovulys, dirglumas, kaklo įtampa, noras valgyti saldžiai arba sunkumas susikaupti. Ši pradžia vadinama įspėjamąja faze.
Vėliau kai kuriems žmonėms gali atsirasti aura: regos mirgėjimas, zigzagai, aklosios dėmės, tirpimas ar kalbos sunkumas. Ne visi sergantys migrena patiria aurą. Daliai žmonių iš karto prasideda galvos skausmo fazė, kurią lydi pykinimas, šviesos ir garso jautrumas. Po priepuolio dažnai lieka išsekimas, vangumas, jautrumas ir noras ilsėtis.
Kaip teigia Cleveland Clinic neurologijos specialistai:
„Migrenos simptomai gali vykti fazėmis: prieš priepuolį, auros metu, galvos skausmo metu ir po priepuolio.“
Migrenos priepuolio fazės
| Fazė | Kas gali vykti | Ką žmogus gali pastebėti |
|---|---|---|
| Įspėjamoji fazė | Smegenys tampa jautresnės dirgikliams dar prieš skausmą | Nuovargis, žiovulys, kaklo sustingimas, nuotaikos pokyčiai, alkis |
| Aura | Laikini regos, jutimo ar kalbos simptomai | Mirgėjimas, zigzagai, tirpimas, dilgčiojimas, sunkiau rasti žodžius |
| Galvos skausmo fazė | Atsiranda migrenos skausmas ir lydintys simptomai | Pulsuojantis skausmas, pykinimas, šviesos ir garso baimė |
| Atsistatymo fazė | Priepuolis slopsta, bet kūnas dar atsigauna | Išsekimas, mieguistumas, jautrumas, sunkumas susikaupti |
Migrenos požymiai: dažniausi simptomai
Migrenos požymiai gali skirtis nuo žmogaus iki žmogaus. Vienam labiausiai vargina stiprus migrenos skausmas vienoje galvos pusėje, kitam pirmiausia atsiranda pykinimas, jautrumas šviesai ar nuovargis. Kai kuriems žmonėms migrena prasideda nuo auros, o kiti jokios auros nejaučia.
Svarbu atkreipti dėmesį ne į vieną simptomą, o į visą vaizdą. Jei galvos skausmas kartojasi priepuoliais, yra pulsuojantis, stiprėja judant, verčia nutraukti veiklą ir kartu atsiranda pykinimas ar šviesos baimė, tai gali būti migrena. Tokiu atveju verta stebėti priepuolius ir pasitarti su gydytoju.
Kaip teigia American Migraine Foundation specialistai:
„Migrena yra daugiau nei galvos skausmas – tai neurologinė liga, galinti paveikti visą kūną.“
Dažniausi migrenos požymiai ir simptomai
| Simptomas | Kaip gali pasireikšti | Ką svarbu žinoti |
|---|---|---|
| Galvos skausmas | Pulsuojantis, tvinkčiojantis, dažnai vienoje galvos pusėje | Gali stiprėti judant, lenkiantis ar lipant laiptais |
| Pykinimas | Gali pykinti, kai kuriems žmonėms pasireiškia vėmimas | Dažnai sustiprėja, kai skausmas intensyvus |
| Jautrumas šviesai | Erzina dienos šviesa, ekranai, ryškios lempos | Daugeliui padeda tamsi ir rami aplinka |
| Jautrumas garsui | Net įprasti garsai atrodo per stiprūs ar varginantys | Gali norėtis būti tyloje, vengti pokalbių ar triukšmo |
| Jautrumas kvapams | Kvapai gali erzinti, pykinti ar provokuoti stipresnį skausmą | Dažnai vargina kvepalai, maisto kvapai, dūmai |
| Aura | Mirgėjimas, zigzagai, aklosios dėmės, tirpimas ar kalbos sunkumas | Pirmą kartą atsiradusi aura turi būti aptarta su gydytoju |
| Nuovargis po priepuolio | Po skausmo žmogus jaučiasi išsekęs, mieguistas, sunkiau susikaupia | Tai dažna atsistatymo fazės dalis |
Migrenos galvos skausmas pagal vietą
Migrenos galvos skausmas pagal vietą gali būti labai įvairus. Dažnai migrena siejama su vienos galvos pusės skausmu, tačiau tai nėra taisyklė. Kai kuriems žmonėms skauda smilkinį, kaktą, sritį aplink akį, pakaušį ar kaklą. Skausmas gali prasidėti vienoje vietoje, o vėliau išplisti.
Vien pagal skausmo vietą migrenos diagnozuoti negalima. Pavyzdžiui, skausmas kaklo srityje nebūtinai reiškia, kad tai „kaklo migrena“, o skausmas aplink akį nebūtinai yra akių liga. Svarbiausia vertinti skausmo pobūdį, lydinčius simptomus, priepuolių pasikartojimą ir tai, kas skausmą sustiprina ar palengvina.
Kur gali skaudėti sergant migrena?
| Skausmo vieta | Kaip gali būti jaučiama | Ką verta prisiminti |
|---|---|---|
| Viena galvos pusė | Pulsuojantis ar tvinkčiojantis skausmas viename smilkinyje ar pusėje galvos | Labai būdinga migrenai, bet ne vienintelis galimas variantas |
| Smilkiniai | Spaudimas, tvinkčiojimas ar pulsuojantis skausmas | Gali stiprėti nuo šviesos, garso ar judėjimo |
| Kakta | Skausmas priekinėje galvos dalyje, kartais painiojamas su sinusų skausmu | Jei kartu yra pykinimas ir šviesos baimė, galima migrena |
| Aplink akį | Aštrus, spaudžiantis ar pulsuojantis skausmas vienoje pusėje | Jei atsiranda regos pokyčiai ar stiprus naujas skausmas, reikia gydytojo |
| Pakaušis ir kaklas | Įtampa, sustingimas, skausmas gali pereiti į galvą | Kaklo įtampa gali lydėti migreną, bet reikia atskirti nuo kitų kaklo problemų |
| Abi galvos pusės | Skausmas gali būti abipusis, ypač vaikams ar kai kuriems suaugusiesiems | Abipusis skausmas neatmeta migrenos, jei yra kiti būdingi požymiai |
Nuo ko atsiranda migrena? Dažniausios migrenos priežastys
Klausimas, nuo ko atsiranda migrena, dažnai neturi vieno paprasto atsakymo. Migrena dažniausiai atsiranda dėl nervų sistemos jautrumo, genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių derinio. Kitaip tariant, žmogus gali turėti polinkį į migreną, o tam tikros aplinkybės išprovokuoja priepuolį.
Migrenos priežastys nėra tas pats, kas trigeriai. Priežastis gali būti žmogaus biologinis polinkis, nervų sistemos jautrumas ar šeiminis paveldimumas, o trigeriai yra tai, kas konkrečią dieną paskatina priepuolį: miego trūkumas, stresas, praleistas valgis, hormonų svyravimai, alkoholis ar ryški šviesa.
Kaip teigia Cleveland Clinic neurologijos specialistai:
„Migrena gali būti susijusi su genetika ir smegenų jautrumu tam tikriems dirgikliams.“
Dažniausios migrenos priežastys ir polinkį didinantys veiksniai
| Veiksnys | Kaip gali būti susijęs su migrena | Ką verta stebėti |
|---|---|---|
| Genetinis polinkis | Migrena dažniau pasitaiko šeimose, kuriose ja serga artimi giminaičiai | Ar migrena būdinga tėvams, broliams, seserims |
| Nervų sistemos jautrumas | Smegenys gali jautriau reaguoti į šviesą, garsą, kvapus, miego ar hormonų pokyčius | Ar priepuolius provokuoja panašūs dirgikliai |
| Hormonų svyravimai | Migrena gali dažnėti prieš mėnesines, jų metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu | Ar priepuoliai susiję su ciklu |
| Lėtinis stresas | Stresas gali didinti nervų sistemos jautrumą ir provokuoti priepuolius | Ar migrena dažnesnė po įtemptų dienų arba po atsipalaidavimo savaitgalį |
| Miego ritmo sutrikimai | Per mažai, per daug arba nereguliarus miegas gali paskatinti priepuolį | Ar migrena prasideda po prasto miego, kelionių, vėlyvo gulimosi |
| Kitos sveikatos būklės | Kai kuriems žmonėms migrena dažniau pasireiškia kartu su nerimu, depresija, miego sutrikimais ar kitomis neurologinėmis būklėmis | Ar galvos skausmai susiję su bendra savijauta ir kitais simptomais |
Kas sukelia migreną: dažniausi provokuojantys veiksniai
Kai žmogus klausia, kas sukelia migrena, dažniausiai kalba apie trigerius – veiksnius, kurie išprovokuoja konkretų priepuolį. Trigeriai gali būti labai individualūs. Vienam žmogui migrenos priepuolis prasideda po raudono vyno, kitam po praleistų pusryčių, trečiam po miego trūkumo ar stipraus streso.
Geriausias būdas suprasti savo trigerius yra migrenos dienoraštis. Jame verta žymėti miegą, maistą, stresą, menstruacijų ciklą, orų pokyčius, fizinį krūvį, alkoholį, vaistus ir priepuolio pradžią. Po kelių savaičių ar mėnesių dažnai ima matytis pasikartojantis modelis.
Dažniausi migrenos priepuolį provokuojantys veiksniai
| Trigeris | Kaip gali išprovokuoti priepuolį | Ką galima pabandyti |
|---|---|---|
| Miego trūkumas | Nereguliarus miegas gali padidinti nervų sistemos jautrumą | Stengtis keltis ir eiti miegoti panašiu metu |
| Praleisti valgiai | Cukraus kiekio svyravimai ir alkis gali paskatinti migreną | Valgyti reguliariai, turėti lengvą užkandį |
| Stresas | Įtampa gali būti trigeris, o kartais priepuolis prasideda po streso, kai kūnas atsipalaiduoja | Stebėti ryšį su darbo krūviu, poilsiu ir savaitgaliais |
| Hormonų pokyčiai | Kai kurioms moterims migrena dažnėja prieš mėnesines ar jų metu | Žymėti ciklą ir aptarti su gydytoju |
| Alkoholis | Ypač raudonas vynas ar didesni kiekiai gali provokuoti priepuolį | Stebėti individualų ryšį ir riboti, jei aiškiai blogina savijautą |
| Ryški šviesa ir ekranai | Šviesos dirgikliai gali sukelti ar sustiprinti priepuolį | Daryti pertraukas, mažinti ryškumą, vengti mirgančios šviesos |
| Kvapai | Kvepalai, dūmai ar stiprūs maisto kvapai gali dirginti | Vengti aiškiai provokuojančių kvapų, vėdinti patalpas |
| Oro pokyčiai | Kai kurie žmonės jautriai reaguoja į slėgio, temperatūros ar drėgmės pokyčius | Žymėti orų pokyčius dienoraštyje, planuoti poilsį rizikos dienomis |
Kaip nustatoma migrena?
Migrena dažniausiai nustatoma pagal žmogaus simptomus, priepuolių pasikartojimą ir gydytojo surinktą ligos istoriją. Tai reiškia, kad labai svarbu tiksliai papasakoti, kaip prasideda galvos skausmas, kur skauda, kiek trunka, kas pablogina ar palengvina būklę, ar yra pykinimas, jautrumas šviesai, aura, kaklo įtampa ar kiti požymiai.
Gydytojas gali paklausti, kaip dažnai kartojasi migrenos priepuolis, ar skausmas trukdo darbui, miegui, mokslams, ar tenka vartoti vaistus, ar šeimoje yra žmonių, sergančių migrena. Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai, tačiau jie dažniausiai reikalingi ne pačiai migrenai „pamatyti“, o atmesti kitas galvos skausmo priežastis, ypač jei simptomai nauji, neįprasti ar pavojingi.
Kaip teigia Mayo Clinic gydytojai:
„Migrenos diagnozė dažniausiai nustatoma įvertinus simptomus, ligos istoriją ir neurologinį ištyrimą.“
Kaip gydytojas vertina migreną?
| Vertinimo dalis | Ką gydytojas aiškinasi | Kodėl tai svarbu |
|---|---|---|
| Simptomų aprašymas | Kur skauda, kaip skauda, kiek trunka, ar pykina, ar erzina šviesa ir garsai | Padeda atskirti migreną nuo kitų galvos skausmo tipų |
| Priepuolių dažnis | Kiek dienų per mėnesį skauda galvą ir kiek kartų reikia vaistų | Padeda nuspręsti, ar reikia profilaktinio gydymo |
| Aura ir neurologiniai simptomai | Ar būna regos mirgėjimas, tirpimas, kalbos sunkumas, silpnumas | Nauji ar neįprasti simptomai gali reikalauti papildomo ištyrimo |
| Vaistų vartojimas | Kokius vaistus žmogus vartoja ir kaip dažnai | Per dažnas nuskausminamųjų vartojimas gali palaikyti galvos skausmus |
| Galimi trigeriai | Miegas, stresas, maistas, alkoholis, hormonai, ekranai, kvapai, orai | Padeda sudaryti individualų migrenos kontrolės planą |
| Neurologinis ištyrimas | Vertinama jėga, jutimai, refleksai, koordinacija, rega, kalba | Padeda pastebėti požymius, kurie nebūdingi įprastai migrenai |
Nervinė migrena ir kaklo migrena: ką žmonės dažniausiai turi omenyje?
Terminai nervinė migrena ir kaklo migrena dažnai vartojami kasdienėje kalboje, tačiau mediciniškai jie nėra tokie tikslūs kaip „migrena“, „migrena su aura“, „migrena be auros“ ar „įtampos tipo galvos skausmas“. Žmonės taip dažnai apibūdina migreną, kuri paūmėja po streso, emocinės įtampos, prasto miego arba kai skausmas prasideda nuo kaklo srities.
Nervinė migrena dažniausiai reiškia, kad žmogus pastebi ryšį tarp streso, nerimo, įtampos ir galvos skausmo. Tai nereiškia, kad skausmas „tik nuo nervų“ ar kad žmogus jį įsivaizduoja. Stresas gali būti tikras migrenos trigeris, nes jis veikia miegą, raumenų įtampą, hormonų pusiausvyrą ir nervų sistemos jautrumą.
Kaklo migrena dažnai vartojama tada, kai kartu su migrena jaučiamas kaklo sustingimas, pakaušio skausmas ar skausmas pereina iš kaklo į galvą. Vis dėlto kaklo skausmas gali būti ir migrenos dalis, ir atskiros kaklo, raumenų ar stuburo problemos požymis. Todėl svarbu nepasikliauti vien pavadinimu, o vertinti visą simptomų vaizdą.
Kaip teigia Cleveland Clinic neurologijos specialistai:
„Kaklo skausmas gali būti vienas iš migrenos simptomų, o ne visada atskira galvos skausmo priežastis.“
Nervinė migrena, kaklo migrena ir kiti galvos skausmai
| Kas sakoma kasdienėje kalboje | Ką tai gali reikšti | Ką verta įvertinti |
|---|---|---|
| Nervinė migrena | Migrena, kurią provokuoja stresas, nerimas, įtampa ar miego trūkumas | Ar priepuoliai dažnesni po įtemptų dienų, konfliktų, pervargimo |
| Kaklo migrena | Migrena su kaklo sustingimu arba galvos skausmas, susijęs su kaklo raumenimis | Ar yra pykinimas, šviesos baimė, pulsuojantis skausmas, ar skausmą lemia kaklo judesiai |
| Įtampos galvos skausmas | Dažniau spaudžiantis ar veržiantis skausmas abiejose galvos pusėse | Ar nėra ryškaus pykinimo, šviesos baimės ir stiprėjimo judant |
| Sinusų skausmas | Skausmas kaktoje ar veido srityje, dažnai siejamas su nosies simptomais | Ar yra karščiavimas, pūlingos išskyros, spaudimas veide, ar vis dėlto yra migrenos požymių |
| Akių skausmas | Skausmas aplink akį gali būti migrena, bet gali būti ir akių ar nervų problema | Ar yra regos pokyčių, akies paraudimas, staigus stiprus skausmas |
Kada būtina kreiptis į gydytoją skubiai?
Dauguma migrenos priepuolių, nors ir labai nemalonūs, nėra pavojingi gyvybei. Tačiau ne kiekvienas stiprus galvos skausmas yra migrena. Kai kurie simptomai gali rodyti insultą, kraujavimą, infekciją, akių ligą ar kitą būklę, kuriai reikia skubios pagalbos.
Ypač svarbu nedelsti, jei galvos skausmas atsirado staiga, yra pats stipriausias gyvenime, skiriasi nuo įprastų migrenos priepuolių arba pasireiškia kartu su kalbos sutrikimu, veido perkreipimu, vienos kūno pusės silpnumu, sąmonės pokyčiais, karščiavimu ar sprando sustingimu.
Pavojingi galvos skausmo požymiai
| Simptomas ar situacija | Kodėl tai svarbu | Ką daryti |
|---|---|---|
| Staigus, labai stiprus galvos skausmas | Toks skausmas gali būti neįprastas migrenai ir reikalauti skubaus įvertinimo | Kviesti skubią pagalbą |
| Veido perkreipimas, kalbos sutrikimas, rankos ar kojos silpnumas | Gali būti insulto ar kitos skubios neurologinės būklės požymiai | Nedelsiant kviesti skubią pagalbą |
| Galvos skausmas po traumos | Reikia atmesti galvos smegenų sukrėtimą ar kraujavimą | Kreiptis į medikus kuo greičiau |
| Karščiavimas, sprando sustingimas, bėrimas | Gali būti infekcijos ar kitos rimtos būklės požymiai | Kreiptis skubiai |
| Naujas galvos skausmas vyresniame amžiuje | Naujai atsiradęs skausmas turi būti įvertintas atidžiau | Registruotis pas gydytoją, o stiprių simptomų atveju kreiptis skubiai |
| Skausmas keičiasi, dažnėja arba nebepanašus į įprastą migreną | Gali reikėti koreguoti gydymą arba atmesti kitas priežastis | Kreiptis į gydytoją dėl ištyrimo |
Nauda ir rizikos: kodėl svarbu atpažinti migreną laiku?
Kai migrena atpažįstama laiku, žmogus gali greičiau imtis tinkamų veiksmų: atsitraukti nuo dirgiklių, išgerti gydytojo rekomenduotus vaistus, pailsėti, stebėti trigerius ir neperdozuoti nuskausminamųjų. Tai gali sumažinti priepuolių poveikį darbui, miegui, šeimai ir emocinei savijautai.
Jei migrena ilgai neatpažįstama, žmogus gali metų metus gydyti „sinusus“, „kaklą“ ar „nervus“, nors iš tikrųjų pasireiškia migrenos priepuoliai. Taip pat didėja rizika per dažnai vartoti skausmą malšinančius vaistus arba nepastebėti simptomų, kurie nėra būdingi migrenai.
Nauda, kai migrena atpažįstama laiku
- Lengviau pradėti tinkamą gydymą ir sumažinti priepuolių naštą.
- Žmogus geriau supranta, kas provokuoja migrenos priepuolį.
- Galima išvengti perteklinio ar netinkamo nuskausminamųjų vartojimo.
- Lengviau atskirti įprastą migreną nuo pavojingų simptomų.
- Pagerėja gyvenimo kokybė, darbingumas ir pasitikėjimas savo būkle.
Rizikos, jei migrena ignoruojama
- Priepuoliai gali dažnėti ir labiau trikdyti kasdienybę.
- Gali būti per dažnai vartojami vaistai nuo skausmo.
- Žmogus gali vengti veiklų, darbo ar socialinio gyvenimo dėl baimės, kad skausmas pasikartos.
- Neįprasti neurologiniai simptomai gali būti klaidingai palaikyti migrena.
- Užsitęsęs skausmas gali bloginti miegą, nuotaiką ir bendrą savijautą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie migreną
Kaip atpažinti migreną?
Kokie yra pagrindiniai migrenos požymiai?
Nuo ko atsiranda migrena?
Kas sukelia migrenos priepuolį?
Ar migrenos galvos skausmas visada būna vienoje pusėje?
Kaip nustatoma migrena?
Kas yra nervinė migrena?
Kas yra kaklo migrena?
Kada dėl migrenos reikia skubios pagalbos?
Kiti straipsniai
Priemonės nuo migrenos: kepurės, kaukės ir auskarai
