Galvos svaigimas

Galvos svaigimas

Galvos svaigimas – tai būklė, kai žmogus jaučia nestabilumą, sukimosi ar linguojančio judesio pojūtį, net kai kūnas yra ramybėje. Ši būklė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir gali būti susijusi su trumpalaikiais ar lėtiniais sveikatos sutrikimais. Galvos svaigimas gali būti lengvas ir laikinas arba intensyvus ir ilgesnio trukmės, sutrikdantis kasdienę veiklą bei gyvenimo kokybę.

Galimos priežastys

Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant:

• Vidinės ausies sutrikimai – vidinė ausis kontroliuoja pusiausvyrą, tad tokios būklės kaip labirintitas, vestibulinis neuritas arba Menjero liga gali sukelti svaigimą.
• Kraujospūdžio svyravimai – staigus kraujospūdžio sumažėjimas ar padidėjimas gali sukelti galvos svaigimą, ypač staigiai atsistojant (ortostatinė hipotenzija).
• Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas – vandens ir elektrolitų trūkumas organizme sukelia nestabilumą ir gali sukelti svaigulį.
• Mažakraujystė (anemija) – hemoglobino kiekio sumažėjimas kraujyje reiškia, kad smegenys gauna mažiau deguonies, kas gali sukelti galvos svaigimą.
• Stresas ir nerimas – emocinis stresas, panikos priepuoliai ir ilgalaikis nerimas gali sukelti svaigulį dėl greito kvėpavimo ar įtampą sukeliančių hormonų poveikio.
• Kaklo stuburo problemos – kaklo osteochondrozė ar raumenų įtampa gali apriboti kraujo tekėjimą į smegenis, sukeldama svaigimą.
• Vaistų poveikis – kai kurie vaistai, pavyzdžiui, raminamieji, kraujospūdį mažinantys ar antihistamininiai vaistai, gali sukelti galvos svaigimą kaip šalutinį poveikį.
• Neurologinės ligos – migrena, insultas ar išsėtinė sklerozė taip pat gali sukelti galvos svaigimą dėl smegenų ir nervų sistemos sutrikimų.

Simptomai, lydintys galvos svaigimą

Priklausomai nuo priežasties, galvos svaigimą gali lydėti šie simptomai:

• Nestabilumas ar koordinacijos sutrikimai
• Pykinimas arba vėmimas
• Galvos skausmas ar spaudimo pojūtis
• Ausų užgulimas ar skambėjimas (spengimas)
• Regėjimo sutrikimai, pvz., neryškus matymas arba dvigubas matymas
• Prakaitavimas, padažnėjęs širdies ritmas arba silpnumas

Kaip elgtis, jei jaučiate galvos svaigimą?

Jei jaučiate galvos svaigimą, galite imtis šių veiksmų:

• Atsisėskite arba atsigulkite – kai jaučiate svaigimą, svarbu rasti saugią padėtį, kad išvengtumėte griuvimo.
• Lėtai keiskite kūno padėtį – staigūs judesiai gali padidinti svaigulį, todėl stenkitės lėtai atsistoti ar pasisukti.
• Gerkite pakankamai vandens – dehidratacija gali pabloginti svaigulį, tad užtikrinkite pakankamą skysčių suvartojimą.
• Venkite per didelio streso – stresą mažinantys metodai, pvz., gilus kvėpavimas ar meditacija, gali padėti sumažinti galvos svaigimą, jei jį sukelia nerimas.
• Atsipalaiduokite ir venkite dirgiklių – jei svaigimą sukelia migrena ar kaklo problemos, poilsis ramioje aplinkoje gali padėti sumažinti diskomfortą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Galvos svaigimas yra intensyvus arba nuolat kartojasi.
• Jaučiate papildomų simptomų, tokių kaip stiprus galvos skausmas, tirpimas, sunkumas kalbėti ar judėti.
• Svaigimas atsirado po galvos traumos ar kartu su sąmonės praradimu.
• Jūsų svaigimą lydi staigus regėjimo, klausos ar pusiausvyros praradimas.

Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, pvz., kraujo tyrimus, klausos ar pusiausvyros tyrimus, MRT ar kraujospūdžio stebėjimą, kad nustatytų svaigimo priežastį ir pasiūlytų tinkamą gydymą.