Vokai patinę

Kas yra vokų patinimas?

Vokų patinimas – tai būklė, kai akių vokai padidėja dėl skysčių susikaupimo arba uždegiminės reakcijos audiniuose aplink akis. Patinimas gali būti vienpusis (tik vienos akies) arba abipusis, ūminis arba lėtinis, lydimas paraudimo, niežėjimo, skausmo ar svetimkūnio pojūčio.

Vokų patinimas nėra liga, o simptomas, rodantis įvairius organizmo procesus – nuo alerginės reakcijos ar infekcijos iki sisteminių sveikatos sutrikimų. Kadangi akių vokų oda yra labai plona ir joje gausu kraujagyslių, net menkas skysčių pokytis gali sukelti matomą paburkimą.

Galimos vokų patinimo priežastys

Dažniausios priežastys – alerginės reakcijos, uždegimai ir skysčių susilaikymas organizme.

1. Alergijos – viena dažniausių priežasčių. Patinimas atsiranda staiga, dažnai kartu su niežėjimu, paraudimu, ašarojimu. Sukėlėjai gali būti žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos, kosmetika, kontaktiniai lęšiai ar vaistai.

2. Infekcijos – pavyzdžiui, miežis (hordeolum) ar halazionas, kai užsikemša ir užsidega riebalinė liauka. Tokiu atveju patinimas būna skausmingas, lokalizuotas ir šiltas.

3. Konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) – gali sukelti lengvą ar vidutinį vokų paburkimą kartu su ašarojimu ir paraudimu.

4. Skysčių kaupimasis dėl organizmo priežasčių – miego trūkumas, druskos perteklius, hormoniniai pokyčiai, inkstų ar širdies ligos gali sukelti rytinį vokų patinimą.

5. Traumos, vabzdžių įkandimai ar cheminis dirginimas – sukelia lokalų patinimą, kartais kartu su skausmu ar niežėjimu.

6. Skydliaukės ligos (ypač Graveso liga) – sukelia vokų paburkimą ir akių išsiveržimą (egzoftalmą).

Kaip pasireiškia vokų patinimas (simptomai ir eiga)

Vokų patinimas gali būti minkštas ir neskausmingas (būdingas alergijai ar skysčių susilaikymui) arba kietas, skausmingas ir paraudęs (dažniausiai infekcinis ar uždegiminis).

Priklausomai nuo priežasties, gali pasireikšti:

• Niežėjimas, ašarojimas, paraudimas – dažniausiai esant alergijai;

• Skausmingas, lokalus gumbelis ant voko – būdingas miežiui ar halazionui;

• Bendras patinimas ir jautrumas – infekcijos ar uždegimo atveju;

• Rytinis paburkimas, kuris praeina dienos metu – dažnai rodo skysčių kaupimąsi dėl miego trūkumo ar inkstų veiklos sutrikimo.

Kartais vokų patinimą lydi regėjimo neryškumas, svetimkūnio pojūtis akyje ar sunku pilnai užmerkti akis. Jei priežastis sisteminė, pavyzdžiui, alerginė ar endokrininė, simptomai linkę kartotis.

Kaip elgtis, jeigu patinę vokai?

Pirmiausia reikia įvertinti, ar patinimas skausmingas, ar neskausmingas. Jei jis atsirado staiga, be skausmo, tikėtina, kad priežastis – alerginė reakcija ar skysčių kaupimasis. Tokiu atveju galima pabandyti:

• Atšaldyti vokų sritį – dėti šaltą kompresą (per audinį, 5–10 min.),

• Vengti druskos pertekliaus, gerti daugiau vandens,

• Gerai pailsėti ir miegoti pakėlus galvūgalį, kad skysčiai nesisikauptų akyse.

Jei patinimas skausmingas, akies vokas paraudęs ar yra pūlingų išskyrų, reikėtų nevartoti kosmetikos ar kontaktinių lęšių ir kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti infekcija. Savarankiškai spausti ar pradurti pūlinį griežtai draudžiama.

Jei įtariama alergija, galima vartoti antihistamininius vaistus (pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus).

Kada kreiptis į gydytoją?

Gydytojo konsultacija būtina, jei:

• patinimas stiprus, skausmingas arba didėja,

• pasireiškia karščiavimas, regėjimo pablogėjimas, akies skausmas,

• vokai paraudę, šilti, sunkiai judinami,

• patinimas nepraeina per kelias dienas,

• kartu patinsta ir kitos veido sritys.

Tokie simptomai gali rodyti celiulitą (vokų ar akiduobės infekciją) ar kitus rimtus uždegimus, kurie reikalauja gydymo antibiotikais ar net stacionarinės priežiūros.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir apžiūra. Gydytojas įvertina patinimo pobūdį, simetriją, uždegimo požymius ir paciento anamnezę. Jei įtariama infekcija, gali būti paskirti bendrieji kraujo tyrimai, bakteriologiniai pasėliai ar vaizdiniai tyrimai (pvz., akiduobės echoskopija).

Gydymas priklauso nuo priežasties:

• Alerginio patinimo atveju skiriami antihistamininiai ar kortikosteroidiniai tepalai.

• Infekcinio uždegimo atveju – antibiotiniai tepalai ar geriamieji antibiotikai.

• Jei patinimą sukelia skysčių susilaikymas, gydytojas gali patarti koreguoti mitybą, gėrimo režimą ar vaistus.

• Sergant skydliaukės ligomis, gydoma pagrindinė priežastis – hormonų disbalansas.

Svarbu vengti savavališko vaistų vartojimo – netinkamai parinktas tepalas ar lašai gali pabloginti būklę.

Galimos komplikacijos

Negydomas vokų patinimas, ypač infekcinės kilmės, gali išplisti į gretimus audinius ir sukelti akiduobės celiulitą, ragenos pažeidimus, regėjimo sutrikimus ar pūlinius. Lėtinis paburkimas dėl sisteminių ligų gali lemti nuolatinį akių dirginimą ir sausumą.

Alerginio pobūdžio vokų patinimas retai sukelia komplikacijų, tačiau stiprios reakcijos atvejais (pvz., angioedemos) gali apimti ir kitus veido audinius bei kvėpavimo takus – tai skubi būklė.

Profilaktika

Siekiant išvengti vokų patinimo, svarbu:

• vengti alergenų ir dirgiklių, atidžiai rinktis kosmetiką bei higienos priemones,

• nepervargti ir pakankamai miegoti,

• riboti druskos kiekį maiste ir vartoti pakankamai vandens,

• laikytis akių higienos – reguliariai valyti akių vokų kraštus, vengti nešvarių rankų kontakto su akimis,

• apsaugoti akis nuo vėjo, dulkių, UV spindulių.

Reguliari sveikatos patikra, ypač skydliaukės, inkstų ir širdies funkcijos įvertinimas, padeda laiku nustatyti sistemines priežastis. Tinkama priežiūra ir sveika gyvensena padeda išvengti tiek pasikartojančio, tiek lėtinio vokų patinimo.