Kas yra sutrikęs rijimas?
Sutrikęs rijimas, dar vadinamas disfagija, yra būklė, kai žmogus jaučia sunkumą ar diskomfortą rijimo metu. Šis sutrikimas gali pasireikšti skirtingo lygio – nuo sunkumo nuryti kietą maistą iki sunkumo nuryti net skysčius. Sutrikęs rijimas gali paveikti kasdienę mitybą, trukdyti kvėpavimui ir sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą dėl į plaučius patekusių maisto dalelių.
Galimos sutrikusio rijimo priežastys
Sutrikusį rijimą gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Nervų sistemos ligos: neurologiniai sutrikimai, pvz., insultas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ar ALS (amiotrofinė lateralinė sklerozė), gali paveikti raumenų kontrolę, būtiną rijimui.
- Virškinimo trakto problemos: gastroezofaginio refliukso liga (GERL) gali sukelti stemplės uždegimą ir rijimo sunkumus.
- Stemplės susiaurėjimas: stemplės striktūros arba stemplės augliai gali susiaurinti stemplės spindį, todėl maistui tampa sunkiau patekti į skrandį.
- Raumenų sutrikimai: tokie sutrikimai kaip achalazija, kai stemplės raumenys praranda gebėjimą atsipalaiduoti, gali apsunkinti maisto patekimą į skrandį.
- Amžius: vyresniems žmonėms dažniau pasitaiko rijimo problemų dėl sumažėjusio raumenų tonuso ir neurologinių pokyčių.
- Kaklo arba gerklės trauma ar chirurgija: operacijos ar sužeidimai gali pažeisti raumenis arba nervus, atsakingus už rijimą.
Simptomai, lydintys sutrikusį rijimą
Sutrikusį rijimą gali lydėti įvairūs simptomai, kurie gali skirtis priklausomai nuo priežasties:
- Skausmas rijimo metu: dažnai jaučiamas skausmas gerklėje ar stemplėje.
- Užspringimas arba kosulys: dažnai maistas ar skystis patenka į kvėpavimo takus, sukeldamas kosulį.
- Rijimo diskomfortas: jaučiamas sunkumas, tarsi maistas įstrigtų gerklėje arba stemplėje.
- Gurguliavimas: garsai gerklėje ar krūtinėje, ypač valgant ar geriant.
- Kūno svorio netekimas: sumažėjęs maisto suvartojimas dėl rijimo sunkumų gali lemti nepageidaujamą svorio kritimą.
- Rūgšties pojūtis arba deginimas: ypač jei disfagija susijusi su GERL, gali atsirasti rėmuo ir rūgšties pojūtis.
Kaip elgtis, kai sutrinka rijimas?
Jei susiduriate su rijimo sunkumais, galite išbandyti šias priemones:
- Vartokite minkštą maistą: rinkitės lengvai kramtomus arba skystus patiekalus, kad sumažintumėte rijimo apkrovą.
- Valgykite mažais kąsniais: lėtai kramtykite ir nurykite mažais kąsniais, kad sumažintumėte užspringimo riziką.
- Naudokite tirštiklius skysčiams: kai kurie žmonės lengviau nuryja tirštesnius skysčius, todėl galima į gėrimus pridėti tirštiklių.
- Laikykitės vertikalioje padėtyje: valgykite ir gerkite sėdėdami tiesiai, kad palengvintumėte maisto patekimą į skrandį.
- Išvenkite maisto produktų, kurie gali dirginti stemplę: venkite aštraus, rūgštaus ar labai karšto maisto, kuris gali sustiprinti deginimą ar diskomfortą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Rijimo sunkumai trunka ilgiau nei kelias dienas arba blogėja.
- Patiriate skausmą rijimo metu arba jaučiate, kad maistas „įstringa“.
- Dažnai užspringstate arba kosėjate valgant ar geriant.
- Pradedate netekti svorio be aiškios priežasties.
- Atsiranda rėmuo, rūgšties pojūtis arba skausmas krūtinėje, susijęs su rijimu.
Gydytojas gali paskirti tyrimus, pvz., endoskopiją, rentgeno tyrimus ar stemplės manometriją, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.