Sutirštėjęs kraujas

Kas yra sutirštėjęs kraujas?

Sutirštėjęs kraujas – tai būklė, kai kraujas tampa klampesnis ir turi didesnį tankį nei įprasta. Tai gali būti pavojinga, nes sutirštėjęs kraujas sunkiau teka kraujagyslėmis, o tai gali padidinti kraujo krešulių susidarymo riziką. Kraujo tirštumui gali įtakos turėti įvairūs veiksniai, įskaitant dehidrataciją, genetinius sutrikimus ar tam tikras sveikatos būkles.

Galimos sutirštėjusio kraujo priežastys

Kraujo tirštumą gali sukelti įvairūs veiksniai:

  • Dehidratacija: vandens trūkumas organizme sumažina kraujo tūrį ir padidina jo klampumą.
  • Per didelis raudonųjų kraujo kūnelių kiekis: būklė, vadinama policitemija, lemia per didelį raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, todėl kraujas tampa tirštesnis.
  • Aukštas kraujo krešumo lygis: kai kurios būklės, pvz., kraujo krešėjimo sutrikimai, gali padidinti kraujo klampumą.
  • Genetiniai veiksniai: kai kurios genetinės būklės, pvz., leidžiančios kraujo baltymų perteklių arba per didelį krešėjimo faktorių gamybą, gali sukelti kraujo tirštumą.
  • Lėtinės ligos: diabetas, aukštas cholesterolio kiekis ir širdies ligos gali prisidėti prie kraujo tirštumo, nes pažeidžia kraujagysles ir didina krešėjimo riziką.
  • Rūkymas ir alkoholis: šie žalingi įpročiai gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ir padidinti kraujo tirštumą.
  • Nėštumas: kai kurioms nėščioms moterims kraujas gali būti tirštesnis, nes organizmas ruošiasi gimdymui.

Simptomai, lydintys sutirštėjusį kraują

Sutirštėjusį kraują gali lydėti įvairūs simptomai, priklausomai nuo priežasties ir kraujo tirštumo laipsnio:

  • Dažni galvos skausmai: prasta kraujo cirkuliacija gali sukelti dažnus galvos skausmus.
  • Svaigulys: dėl sutrikusios kraujo tėkmės į smegenis gali atsirasti svaigulys ar silpnumas.
  • Apatinių galūnių skausmas: kraujo tirštumas gali sukelti kraujo krešulių susidarymą kojose, dėl ko atsiranda skausmas ir patinimas.
  • Šalčio pojūtis galūnėse: blogėjanti kraujotaka gali sukelti šalčio pojūtį rankose ir kojose.
  • Padidėjęs nuovargis: dėl prastesnės kraujotakos organizmas gauna mažiau deguonies, todėl gali jaustis pavargęs.
  • Krūtinės skausmas ir dusulys: gali pasireikšti, jei kraujotaka į širdį yra sutrikusi.

Kaip elgtis, kai kraujas yra sutirštėjęs?

Jei pastebite simptomus, galinčius rodyti sutirštėjusį kraują, galite išbandyti šias priemones:

  • Gerkite daugiau vandens: vanduo padeda kraujui išlikti skystam, todėl svarbu išlaikyti pakankamą hidrataciją.
  • Venkite riebios ir cholesterolio turtingos mitybos: sveika, balansuota mityba padeda išlaikyti normalią kraujo sudėtį ir mažina krešėjimo riziką.
  • Vartokite natūralius kraujo skystiklius: kai kurie produktai, pvz., česnakai, imbieras ar omega-3 riebalų rūgštys, gali padėti natūraliai skystinti kraują (pasitarkite su gydytoju prieš naudodami papildus).
  • Reguliariai mankštinkitės: fizinis aktyvumas skatina kraujotaką ir mažina krešulių susidarymo riziką.
  • Venkite rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo: tai padeda apsaugoti kraujagysles ir išlaikyti sveiką kraujotaką.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

  • Patiriate dažną galvos skausmą, svaigulį ar nuovargį.
  • Pastebite kojos patinimą ar skausmą, ypač kartu su paraudimu ir karščiavimu (galimi giliųjų venų trombozės požymiai).
  • Jaučiate krūtinės skausmą arba dusulį, kurie gali rodyti kraujotakos sutrikimus.
  • Šeimoje yra kraujo krešėjimo sutrikimų ar polinkis į trombozę.
  • Pastebite, kad dažnai tirpsta arba šąla galūnės.

Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus ir skirti tinkamą gydymą, pvz., kraujo skystinamuosius vaistus ar rekomendacijas dėl mitybos ir gyvenimo būdo, kad būtų sumažinta krešulių ir kraujotakos sutrikimų rizika.

SVARBU: Gydyk.lt puslapyje pateikta informacija yra skirta tik bendram informavimui. Ji negali būti laikoma gydytojo ar vaistininko konsultacijos pakaitalu. Straipsniuose pateikiami patarimai, aprašymai apie ligas, gydymo metodus, vaistus, maisto papildus ar sveikatos būklės vertinimus yra tik rekomendacinio pobūdžio. Prieš priimdami bet kokius sprendimus dėl sveikatos, vaistų vartojimo ar gydymo, visada pasitarkite su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.