Sunku atsikelti nuo kėdės

Kas yra sunkumas atsikelti nuo kėdės?

Sunkumas atsikelti nuo kėdės – tai simptomas, kai žmogui tampa sudėtinga pereiti iš sėdimos į stovimą padėtį. Tokiu atveju reikia daugiau pastangų, atramos rankomis ar kelių kartų bandymų. Šis požymis dažniausiai rodo raumenų silpnumą, sąnarių sustingimą arba judėjimo koordinacijos sutrikimus. Nors kartais sunkumas gali būti laikinas, pavyzdžiui, po ilgo sėdėjimo ar intensyvios fizinės veiklos, dažnesni ar progresuojantys epizodai gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus – nuo raumenų ligų iki degeneracinių sąnarių pokyčių.

Galimos sunkumo atsikelti nuo kėdės priežastys

Dažniausia priežastis – raumenų jėgos sumažėjimas, kuris gali atsirasti dėl fizinio neaktyvumo, senėjimo ar ligų. Vyresniems žmonėms šis simptomas dažnai susijęs su sarkopenija – natūraliu raumenų masės ir stiprumo mažėjimu. Kita dažna priežastis – klubų, kelių ar stuburo sąnarių artrozė, kai sąnariai tampa skausmingi ir praranda judrumą. Kai kuriais atvejais sunkumą atsikelti sukelia neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ar insulto pasekmės, kai sutrinka raumenų koordinacija. Jei simptomą lydi skausmas, sustingimas ar patinimas, galimos uždegiminės sąnarių ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas. Retesniais atvejais priežastimi tampa raumenų distrofijos, polimiozitas, elektrolitų disbalansas ar net tam tikrų vaistų poveikis.

Su kokiais kitais simptomais gali pasireikšti sunkumas atsikelti nuo kėdės

Šį sunkumą dažnai lydi kiti požymiai, padedantys nustatyti priežastį. Jei kaltas raumenų silpnumas, žmogus gali pastebėti, kad jam sunku ne tik atsikelti, bet ir lipti laiptais, atsiklaupti ar ilgiau stovėti. Sergant sąnarių ligomis, rytais juntamas sustingimas, skausmas ir girgždesys sąnariuose, kurie palengvėja po pajudėjimo. Neurologinės kilmės atvejais gali pasireikšti drebulys, pusiausvyros sutrikimai, sulėtėję judesiai ar koordinacijos problemos. Kai priežastis susijusi su raumenų ligomis, simptomai dažniausiai progresuoja pamažu – žmogus pastebi, kad silpnėja klubų, šlaunų ar pečių raumenys. Tokie lydintys požymiai leidžia gydytojui nustatyti, ar problema kyla iš raumenų, nervų ar sąnarių sistemos.

Kaip elgtis, jeigu sunku atsikelti nuo kėdės?

Pastebėjus, kad atsikelti nuo kėdės tampa vis sunkiau, svarbu įvertinti, ar simptomai pasireiškia vienkartinai, ar kartojasi nuolat. Pirmiausia reikėtų stebėti, ar sunkumą lydi skausmas, silpnumas ar sustingimas. Jei tai susiję su ilgu sėdėjimu ar raumenų nuovargiu, gali padėti reguliarūs tempimo ir stiprinimo pratimai, skirti kojų ir klubų raumenims. Verta kas valandą trumpai atsistoti ir pajudėti, kad raumenys neprarastų tonuso. Padeda ir tinkamas sėdėjimo aukštis – kėdės, kurių sėdimoji dalis per žema, apsunkina atsistojimą. Jei simptomai nepraeina arba blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei sunkumas atsikelti kartojasi kasdien, progresuoja arba lydi kiti simptomai – raumenų silpnumas, sąnarių skausmas, pusiausvyros sutrikimai ar nevalingi judesiai. Taip pat reikėtų nedelsti, jei atsiranda staigus raumenų silpnumas, tirpimas, galūnių drebėjimas ar šlapinimosi kontrolės sutrikimai, nes tai gali būti neurologinių pažeidimų požymis. Gydytojas atliks pirminį įvertinimą ir, priklausomai nuo įtarimų, nukreips pas neurologą, reumatologą arba kineziterapeutą. Ankstyva diagnostika padeda išvengti komplikacijų ir palaikyti judrumą.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozuojant šį simptomą, gydytojas įvertina raumenų jėgą, sąnarių būklę, laikyseną ir eiseną. Atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo žymenis, elektrolitų balansą ar raumenų fermentų pokyčius. Esant įtarimui dėl sąnarių ligos, skiriamos rentgeno ar magnetinio rezonanso (MRT) nuotraukos. Jei įtariamas neurologinis sutrikimas, atliekami elektromiografiniai (EMG) tyrimai arba galvos ir stuburo MRT. Gydymas priklauso nuo priežasties: sąnarių skausmui malšinti taikomi vaistai nuo uždegimo, raumenų silpnumui – fizinė terapija, kineziterapija, mitybos korekcija ir, prireikus, vaistai, gerinantys nervų bei raumenų veiklą. Kai priežastis sisteminė – pavyzdžiui, endokrininė ar autoimuninė liga – gydoma pagrindinė būklė.

Profilaktika ir prevencija

Norint išvengti sunkumo atsikelti nuo kėdės, būtina palaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir reguliariai stiprinti kojų bei liemens raumenis. Kasdieniai pasivaikščiojimai, plaukimas ar lengva mankšta padeda išlaikyti raumenų tonusą ir sąnarių lankstumą. Mityba turi būti subalansuota – turtinga baltymų, kalcio, magnio ir vitaminų D bei B grupės, kurie būtini raumenų ir kaulų sveikatai. Reikėtų vengti ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje ir pasirūpinti ergonomiška sėdėsena. Vyresnio amžiaus žmonėms naudinga reguliariai tikrintis raumenų ir sąnarių būklę, o esant pirmiesiems silpnumo požymiams – nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ankstyva priežiūra padeda išsaugoti judėjimo laisvę ir išvengti kritimų ar traumų.