Šlapimo išskyrimo sumažėjimas – tai būklė, kai per parą išsiskiria mažesnis nei įprasta šlapimo kiekis. Mediciniškai ši būklė vadinama oligurija, kai šlapimo išskiriama mažiau nei 400–500 mililitrų per parą, arba anurija, kai šlapimo beveik visai nėra.
Šlapimo kiekio sumažėjimas gali būti laikinas – dėl dehidratacijos ar skysčių netekimo, tačiau kartais tai rodo rimtus inkstų, širdies ar endokrininės sistemos sutrikimus. Kadangi inkstai atsakingi už organizmo skysčių, elektrolitų ir toksinų pusiausvyrą, šio simptomo ignoruoti negalima.
Šlapimo kiekio sumažėjimas dažniausiai susijęs su trimis pagrindiniais mechanizmais: sumažėjusia kraujotaka į inkstus, inkstų funkcijos sutrikimu arba šlapimo takų obstrukcija.
Pirmiausia, dehidratacija – viena dažniausių priežasčių. Ji atsiranda dėl per mažo skysčių vartojimo, gausaus prakaitavimo, karščiavimo, vėmimo ar viduriavimo. Tokiu atveju organizmas taupo skysčius, mažindamas šlapimo kiekį.
Kita dažna priežastis – inkstų kraujotakos sutrikimas, atsirandantis dėl širdies nepakankamumo, kraujospūdžio kritimo ar kraujo netekimo. Kai inkstai negauna pakankamai kraujo, jų filtravimo gebėjimas mažėja, todėl sumažėja šlapimo gamyba.
Trečiasis mechanizmas – šlapimo nutekėjimo kliūtis. Tai gali sukelti akmenys šlapimtakiuose, prostatos padidėjimas, šlapimo pūslės ar šlaplės užsikimšimas. Tokiais atvejais šlapimas gaminamas, bet negali pasišalinti iš organizmo.
Rečiau šlapimo kiekį sumažina inkstų pažeidimas dėl infekcijų, toksinų (vaistų, sunkiojo metalo junginių) ar autoimuninių ligų, kai pažeidžiami inkstų audiniai.
Pagrindinis požymis – aiškiai sumažėjęs šlapimo kiekis. Kai kuriais atvejais šlapimas tampa tamsesnis, koncentruotesnis, kartais turi aitrų kvapą. Pacientas gali jausti bendrą silpnumą, troškulį, galvos skausmą, o progresuojant – pabrinkimus (edemas) ar sunkumą juosmens srityje.
Jei priežastis – skysčių trūkumas, simptomai paprastai greitai praeina papildžius skysčių. Tačiau esant inkstų ar šlapimo takų ligoms, būklė dažniausiai blogėja, o kartu gali pasireikšti pykinimas, aukštas kraujospūdis, kūno svorio augimas dėl skysčių kaupimosi.
Kai šlapimo visai nėra (anurija), tai laikoma skubios pagalbos atveju, nes organizme greitai kaupiasi toksinės medžiagos (šlapalas, kreatininas) ir vystosi inkstų nepakankamumas.
Jei pastebite, kad šlapinatės rečiau ar mažesniais kiekiais nei įprasta, pirmiausia įvertinkite, ar nevartojate per mažai skysčių. Reikėtų išgerti bent 1,5–2 litrus vandens per dieną, nebent gydytojas nurodė riboti skysčius dėl kitų sveikatos būklių.
Laikykitės šių žingsnių:
Stebėkite šlapimo spalvą ir kiekį – jei šlapimas tamsus, tai rodo dehidrataciją.
Venkite alkoholio ir kofeino, nes jie gali skatinti skysčių netekimą.
Jei yra patinimų, dusulys ar skausmas juosmens srityje, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Savarankiškai vartoti diuretikų ar kitų vaistų negalima – tai gali pabloginti būklę, ypač jei priežastis nėra aiški.
Gydytojo pagalbos reikia, jei:
šlapimo sumažėjimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas,
šlapimas tampa labai tamsus arba visai dingsta,
atsiranda kojų ar veido patinimas, pykinimas, silpnumas,
juntamas skausmas juosmens ar pilvo apačioje,
yra karščiavimas, kraujas šlapime arba stiprus troškulys, kurio negalima numalšinti.
Tokiais atvejais būtina atlikti tyrimus, nes simptomai gali rodyti ūminį inkstų nepakankamumą ar šlapimo takų obstrukciją.
Diagnozė nustatoma remiantis fizinės apžiūros duomenimis ir laboratoriniais tyrimais. Atliekami bendrieji kraujo ir šlapimo tyrimai, įvertinamas kreatinino, šlapalo ir elektrolitų lygis. Tai padeda nustatyti inkstų funkcijos būklę.
Instrumentiniai tyrimai, tokie kaip inkstų ir šlapimo takų echoskopija, leidžia įvertinti, ar nėra kliūčių šlapimo nutekėjimui – akmenų, auglių ar padidėjusios prostatos. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama kompiuterinė tomografija arba cistoskopija.
Gydymas priklauso nuo priežasties:
Jei priežastis – dehidratacija, skiriami skysčiai ir elektrolitai (per burną arba į veną).
Esant šlapimo takų obstrukcijai, gali būti reikalingas kateterizavimas ar chirurginis pašalinimas kliūties.
Jei nustatomas inkstų funkcijos sutrikimas, taikomas vaistinis arba dializės gydymas.
Sergant širdies ar kepenų nepakankamumu, gydymas nukreiptas į pagrindinės ligos kontrolę.
Negydomas šlapimo išskyrimo sumažėjimas gali sukelti ūminį ar lėtinį inkstų nepakankamumą, skysčių ir elektrolitų disbalansą, širdies ritmo sutrikimus ar apsinuodijimą šlapalo junginiais.
Esant visiškam šlapimo sustojimui, pavojus gyvybei kyla per kelias valandas, todėl ši būklė laikoma skubios medicinos pagalbos atveju.
Norint išvengti šlapimo kiekio sumažėjimo, svarbu:
vartoti pakankamai vandens, ypač karštu oru ar fizinio krūvio metu,
nepiktnaudžiauti druska, alkoholiu, kofeinu,
laiku gydyti šlapimo takų infekcijas ir kitas inkstų ligas,
reguliariai tikrintis inkstų funkciją – ypač vartojant vaistus, galinčius ją paveikti (pvz., priešuždegiminius vaistus ar antibiotikus).
Dėmesingas požiūris į kūno siunčiamus signalus ir savalaikė reakcija leidžia išvengti pavojingų komplikacijų ir išsaugoti normalią inkstų veiklą.