Rijimo sutrikimai

Kas yra rijimo sutrikimai?

Rijimo sutrikimai, mediciniškai vadinami disfagija, yra būklė, kai žmogui sunku praryti maistą ar skysčius. Šis sutrikimas gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių ir paveikti skirtingas rijimo proceso dalis. Rijimo sunkumai gali būti laikini arba nuolatiniai, o jų sunkumas svyruoja nuo lengvo diskomforto iki visiško negalėjimo praryti. Rijimo sutrikimai gali būti susiję su įvairiomis ligomis, todėl svarbu nustatyti priežastį ir taikyti tinkamą gydymą.

Galimos rijimo sutrikimų priežastys

Rijimo sutrikimus gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant:

  • Neurologinės ligos: tokios kaip insultas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, gali sutrikdyti nervų veiklą, atsakingą už rijimą.
  • Raumenų ligos: miastenija, raumenų distrofija ar kitos raumenų sutrikimai gali apsunkinti rijimo procesą.
  • Virškinimo trakto sutrikimai: stemplės refliuksas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), achalazija – tai ligos, kurios gali sukelti skausmą ar diskomfortą ryjant.
  • Anatominiai pokyčiai: stemplės susiaurėjimai, polipai ar navikai gali užblokuoti maisto kelią.
  • Sausumas burnoje: seilių trūkumas dėl tam tikrų medikamentų ar ligų (pvz., Sjogreno sindromas) gali apsunkinti maisto prarijimą.
  • Psichologiniai veiksniai: nerimas, panikos priepuoliai ar kitos psichologinės būklės gali laikinai sutrikdyti rijimo procesą.
  • Amžiaus pokyčiai: vyresnio amžiaus žmonėms natūraliai gali susilpnėti rijimo raumenys ir refleksai, todėl gali būti sunkiau praryti.

Simptomai, lydintys rijimo sutrikimus

Rijimo sutrikimus gali lydėti įvairūs simptomai, priklausomai nuo priežasties:

  • Skausmas ryjant: skausmingas pojūtis dažnai būna, jei rijimo sutrikimą sukelia uždegimas, infekcija ar stemplės pažeidimas.
  • Maisto užstrigimo pojūtis: kai kurie žmonės jaučia, lyg maistas užstrigtų gerklėje ar krūtinės srityje.
  • Kosulys ar užspringimas ryjant: tai gali rodyti, kad maistas ar skystis patenka į kvėpavimo takus.
  • Padidėjęs seilėtekis: dėl sunkumo nuryti seiles gali kauptis burnoje, sukeldamas diskomfortą.
  • Svorio kritimas: ilgalaikis rijimo sutrikimas gali lemti sumažėjusį maisto vartojimą ir kūno svorio praradimą.
  • Pasikartojantis rėmuo ar atpylimas: dažnai būna, jei rijimo sutrikimą sukelia stemplės refliuksas ar GERL.

Kaip elgtis, kai pasireiškia rijimo sutrikimai?

Jei pastebite rijimo sutrikimus, galite imtis šių priemonių:

  • Valgykite lėtai: valgant lėtai ir gerai kramtant maistą, galima sumažinti riziką užspringti.
  • Gerkite pakankamai skysčių: skysčiai gali palengvinti maisto prarijimą ir sumažinti sausumo pojūtį.
  • Venkite labai karšto ar šalto maisto: ekstremalių temperatūrų maistas gali dirginti gleivinę ir pabloginti rijimą.
  • Venkite sauso ar kieto maisto: pasirinkite minkštus, skystus arba tyrės konsistencijos patiekalus, jei rijimas yra labai apsunkintas.
  • Palaikykite taisyklingą sėdėjimo padėtį: valgydami sėdėkite tiesiai, kad sumažintumėte riziką, jog maistas patektų į kvėpavimo takus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei rijimo sutrikimai yra ilgalaikiai arba pasireiškia šie požymiai:

  • Jei skausmas ryjant tampa stiprus arba nuolatinis.
  • Kai rijimo sutrikimas trunka ilgiau nei kelias dienas ar kelias savaites.
  • Jei jaučiate, kad maistas dažnai užstringa gerklėje ar stemplėje.
  • Kai rijimo metu dažnai kyla kosulys arba užspringimas.
  • Jei rijimo sutrikimą lydi svorio kritimas, silpnumas ar nuovargis.
  • Jei atsiranda kiti neįprasti simptomai, pvz., rėmuo, atpylimas ar skausmas krūtinės srityje.

Kaip gali padėti gydytojas?

Gydytojas, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikalingus tyrimus, gali pasiūlyti gydymą pagal rijimo sutrikimo priežastį:

  • Priešuždegiminiai ar skausmą malšinantys vaistai: gali būti skiriami, jei yra stemplės uždegimas ar infekcija.
  • Pratimai ir terapija: kai kuriais atvejais gali būti skiriama logoterapija, kurios tikslas – pagerinti rijimo refleksus ir stiprinti rijimo raumenis.
  • Hormoninė terapija: kai kuriems žmonėms, jei rijimo sutrikimą sukelia hormoniniai pokyčiai, gali būti paskirti hormonai.
  • Endoskopinė ar chirurginė intervencija: esant rimtiems anatominiams pakitimams, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą.
  • Dieta ir mitybos pokyčiai: gydytojas gali pasiūlyti pakeisti mitybą ar parinkti specialius produktus, kurie palengvintų rijimą.

Svarbu: Intensyvus skausmas gali būti rimtos būklės signalas, todėl nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, jei skausmas yra nepakeliamas ar kyla kitų sveikatos sutrikimų.