Regėjimo sutrikimai – tai bet kokie pokyčiai, paveikiantys gebėjimą aiškiai matyti. Jie gali pasireikšti neryškiu, iškraipytu ar dvigubu matymu, regos lauko siaurėjimu, mirgėjimais ar daliniu regėjimo praradimu. Tokie pokyčiai gali būti trumpalaikiai, atsirandantys dėl nuovargio ar akies sausumo, arba nuolatiniai, susiję su akių ligomis ar nervų sistemos pažeidimais.
Regėjimo sutrikimai gali apimti tiek vieną, tiek abi akis. Jie dažnai atsiranda palaipsniui, tačiau staigus regėjimo pablogėjimas visada laikomas pavojingu ir reikalauja skubaus ištyrimo.
Regėjimo sutrikimų priežastys labai įvairios – nuo paprastų refrakcijos (lęšio laužiamojo gebėjimo) klaidų iki rimtų nervų sistemos pažeidimų.
Dažniausios priežastys:
Refrakcijos ydos: trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas sukelia neryškų matymą dėl neteisingo šviesos fokusavimo tinklainėje. Šie sutrikimai paprastai koreguojami akiniais ar kontaktiniais lęšiais.
Presbiopija: su amžiumi susijęs akies lęšiuko elastingumo sumažėjimas, dėl kurio sunku matyti iš arti.
Akių sausumo sindromas: kai ašarų gamyba sumažėjusi arba jų sudėtis pasikeitusi, regėjimas tampa laikinas, miglotas.
Akių infekcijos ir uždegimai: konjunktyvitas, ragenos uždegimas (keratitas) ar rainelės uždegimas (iritas) sukelia regėjimo neryškumą, akių paraudimą ir diskomfortą.
Glaukoma: liga, kai padidėjęs akispūdis pažeidžia regos nervą. Ankstyvose stadijose simptomų gali nebūti, tačiau vėliau atsiranda regos lauko siaurėjimas.
Katarakta: akies lęšiuko drumstėjimas, dėl kurio regėjimas tampa tarsi per rūką. Dažniausiai išsivysto su amžiumi.
Tinklainės ligos: tinklainės atšokimas, diabetinė retinopatija ar makulos degeneracija sukelia regėjimo iškraipymus, tamsius taškus ar aklumą centrinėje srityje.
Kraujotakos sutrikimai: staigus regėjimo praradimas gali būti dėl tinklainės arterijos ar venos užsikimšimo.
Neurologinės priežastys: insultas, smegenų augliai ar regos nervo uždegimas gali sutrikdyti signalų perdavimą iš akių į smegenis.
Migrenos su aura: kai kuriems žmonėms prieš galvos skausmą atsiranda laikini regėjimo sutrikimai – mirgėjimas, zigzaginės linijos ar aklos zonos.
Kiekviena iš šių priežasčių reikalauja skirtingo gydymo, todėl savidiagnozė gali būti klaidinanti.
Regėjimo sutrikimus dažnai lydi akių skausmas, paraudimas, galvos skausmas, pykinimas ar akių nuovargis. Jei priežastis neurologinė, gali pasireikšti kalbos sutrikimai, vienos kūno pusės silpnumas ar pusiausvyros praradimas.
Kai sutrikimai atsiranda staiga, ypač vienoje akyje, tai gali būti požymis, kad sutriko kraujotaka ar pažeistas regos nervas. Tokiais atvejais būtina skubi gydytojo konsultacija.
Jei regėjimas pablogėja laipsniškai, rekomenduojama apsilankyti pas akių gydytoją (oftalmologą) planinei apžiūrai. Laikini, lengvi neryškumo epizodai gali būti susiję su akių nuovargiu ar dehidratacija, todėl svarbu leisti akims pailsėti, vengti ilgo darbo prie ekranų ir naudoti dirbtines ašaras, jei akys sausos.
Tačiau staigus regėjimo praradimas, dvigubas matymas, aklumas vienoje akyje ar „uždangos“ pojūtis prieš akis yra pavojingi signalai. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Gydytojo konsultacija reikalinga, jei:
regėjimas staiga pablogėjo arba prarastas vienos akies matymas;
pasireiškia šviesos blyksniai, juodi taškai ar šešėliai;
regėjimas tarsi „užtemsta“ ar matoma lyg per miglą;
regėjimo sutrikimus lydi galvos skausmas, galvos svaigimas ar kalbos sutrikimai;
akių paraudimas ir skausmas išlieka ilgiau nei kelias dienas.
Tokie požymiai gali rodyti rimtus tinklainės, regos nervo ar smegenų sutrikimus.
Diagnozės tikslas – nustatyti, ar regėjimo sutrikimas kyla iš pačios akies struktūrų, ar dėl neurologinių ar sisteminių priežasčių. Gydytojas įvertina abu aspektus.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
Regėjimo aštrumo testas: įvertina, kaip aiškiai žmogus mato įvairaus dydžio simbolius.
Akių dugno tyrimas (oftalmoskopija): leidžia pamatyti tinklainę, regos nervą ir kraujagysles.
Tonometrija: matuojamas akispūdis glaukomai nustatyti.
Regos lauko testas: parodo, ar nėra matymo spragų.
Ultragarsinis akių tyrimas: naudojamas įvertinti vidines akies struktūras, ypač kai regėjimą dengia drumstumas.
Kraujo tyrimai: padeda nustatyti cukrinį diabetą, infekcijas ar kraujo krešėjimo sutrikimus.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): atliekama, jei įtariami neurologiniai ar kraujotakos sutrikimai.
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:
Refrakcijos klaidos: koreguojamos akiniais, kontaktiniais lęšiais ar lazerine regos korekcija.
Infekcijos ir uždegimai: gydomi antibiotikais, antivirusiniais ar priešuždegiminiais vaistais.
Glaukoma: kontroliuojama vaistais, mažinančiais akispūdį, arba chirurginėmis procedūromis.
Katarakta: gydoma chirurginiu būdu, pakeičiant drumstą lęšiuką dirbtiniu.
Tinklainės ligos: gali reikalauti lazerinio gydymo, injekcijų į stiklakūnį ar operacijos.
Neurologinės priežastys: gydomos taikant specifinį gydymą – pavyzdžiui, kraujotaką gerinančius ar priešuždegiminius preparatus.
Svarbiausia – neatidėlioti tyrimų, nes kai kurios regos būklės (pvz., tinklainės atšokimas) turi būti gydomos per kelias valandas, kad būtų išsaugotas regėjimas.
Regėjimo sutrikimų prevencija prasideda nuo reguliarių akių patikrų – bent kartą per metus, o vyresniems nei 40 metų asmenims dar dažniau. Rekomenduojama dirbant kompiuteriu daryti pertraukas kas 30–40 minučių, vengti rūkymo ir užtikrinti tinkamą apšvietimą.
Mityboje turėtų netrūkti vitaminų A, C, E, cinko ir omega-3 riebalų rūgščių, kurie padeda išsaugoti tinklainės sveikatą. Taip pat svarbu dėvėti apsauginius akinius nuo UV spindulių, ypač ryškioje saulėje.
Sveikas gyvenimo būdas, pakankamas miegas ir kraujospūdžio kontrolė – tai paprasti, bet labai veiksmingi būdai išlaikyti gerą regėjimą ilgus metus.