Kas yra plaukų retėjimas?
Plaukų retėjimas – tai būklė, kai plaukai tampa plonesni, retesni arba lengviau lūžta ir krenta. Šis procesas gali prasidėti palaipsniui ir tapti pastebimas tik po kurio laiko, kai sumažėja plaukų tankis. Plaukų retėjimas gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, o jo priežastys gali būti labai įvairios – nuo genetinių veiksnių iki hormonų pokyčių, streso ir netinkamos mitybos.
Plaukų retėjimas gali paveikti ne tik estetinę išvaizdą, bet ir emocinę savijautą, todėl svarbu suprasti galimas priežastis ir imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią tolesniam plaukų retėjimui.
Galimos plaukų retėjimo priežastys
Plaukų retėjimą gali lemti daug skirtingų veiksnių. Štai dažniausios priežastys:
- Genetiniai veiksniai (androgeninė alopecija) – genetika dažnai yra pagrindinė plaukų retėjimo priežastis. Androgeninė alopecija, dar vadinama vyrų ir moterų plikimu, dažniausiai prasideda vyresniame amžiuje, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms.
- Hormoniniai pokyčiai – hormonų svyravimai, ypač susiję su nėštumu, menopauze ar kontraceptinių tablečių vartojimu, gali sukelti plaukų retėjimą. Skydliaukės hormonų disbalansas taip pat gali turėti įtakos plaukų tankiui.
- Stresas ir emocinė įtampa – intensyvus arba ilgalaikis stresas gali sukelti laikiną plaukų slinkimą, vadinamą telogeno išsiskyrimu. Ši būklė atsiranda, kai per daug plaukų folikulų pereina į telogeno (ramybės) fazę ir po kelių mėnesių iškrenta.
- Mitybos trūkumai – trūkstant tam tikrų maistinių medžiagų, pvz., geležies, cinko, vitamino D ar B grupės vitaminų, gali pablogėti plaukų struktūra ir sumažėti jų tankis. Mitybos trūkumai dažnai yra susiję su netinkama mityba ar griežtomis dietomis.
- Alopecija areata – tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola plaukų folikulus, dėl ko gali atsirasti plaukų slinkimas tam tikrose galvos srityse. Tai gali sukelti mažus plikus plotelius arba didesnį plaukų retėjimą.
- Netinkama plaukų priežiūra – per dažnas plaukų dažymas, karštų formavimo įrankių naudojimas arba per didelis šampūnų su stipriais chemikalais naudojimas gali pažeisti plaukus ir sukelti jų retėjimą.
- Tam tikri vaistai ir gydymo metodai – vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, depresijos ar chemoterapija gali turėti šalutinį poveikį plaukams, skatindami jų retėjimą ir slinkimą.
Ką daryti pastebėjus plaukų retėjimą?
Plaukų retėjimas gali būti stabdomas ar lėtėjamas, jei yra tinkamai nustatyta jo priežastis. Štai keletas veiksmų, kurie gali padėti:
- Pasitarkite su dermatologu – jei pastebite staigų arba ilgalaikį plaukų retėjimą, kreipkitės į dermatologą, kuris gali atlikti galvos odos tyrimą, atlikti kraujo tyrimus ir padėti nustatyti priežastį.
- Sveika mityba – įtraukite į savo racioną maisto produktus, turinčius daug baltymų, geležies, cinko, omega-3 riebalų rūgščių ir B grupės vitaminų. Sveika mityba padeda plaukams augti stipriems ir sveikiems.
- Venkite per dažno karšto plaukų formavimo – jei dažnai naudojate plaukų džiovintuvą, tiesintuvą ar garbanojimo žnyples, stenkitės sumažinti jų naudojimą ir naudoti priemones, apsaugančias plaukus nuo karščio.
- Venkite streso – jei įmanoma, stenkitės mažinti streso lygį per meditaciją, fizinius pratimus arba kitus atsipalaidavimo būdus. Tai gali padėti stabilizuoti plaukų augimo ciklą.
- Naudokite švelnias plaukų priežiūros priemones – pasirinkite šampūnus ir kondicionierius, kurie yra skirti jautriai galvos odai arba ploniems plaukams, ir vengti cheminių produktų, kurie gali sausinti ir silpninti plaukus.
- Svarstykite gydymą specialiomis priemonėmis – kai kurie dermatologai gali rekomenduoti plaukų augimo priemones, pavyzdžiui, minoksidilį, kuris gali padėti skatinti plaukų augimą. Taip pat kai kurie žmonės renkasi plaukų mezoterapiją ar kitus galvos odos gydymo būdus.
Plaukų retėjimas gali būti susijęs su įvairiais veiksniais, tačiau laiku pastebėjus ir reaguojant į simptomus, galima sumažinti plaukų slinkimą ir pagerinti jų bendrą būklę.
SVARBU: Gydyk.lt puslapyje pateikta informacija yra skirta tik bendram informavimui. Ji negali būti laikoma gydytojo ar vaistininko konsultacijos pakaitalu. Straipsniuose pateikiami patarimai, aprašymai apie ligas, gydymo metodus, vaistus, maisto papildus ar sveikatos būklės vertinimus yra tik rekomendacinio pobūdžio. Prieš priimdami bet kokius sprendimus dėl sveikatos, vaistų vartojimo ar gydymo, visada pasitarkite su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.