Patinusios plaštakos

Patinusios plaštakos: kas tai yra?

Patinusios plaštakos – tai būklė, kai rankos, ypač plaštakos ir pirštai, tampa didesnės dėl skysčių kaupimosi audiniuose arba uždegimo. Ši būklė gali pasireikšti laikinu patinimu dėl per didelio darbo, šilumos arba dėl rimtesnių sveikatos problemų, susijusių su kraujotaka, sąnariais ar inkstais.

Toliau aptarsime galimas patinusių plaštakų priežastis, lydinčius simptomus ir rekomenduojamus veiksmus.

Galimos patinusių plaštakų priežastys

Plaštakų patinimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant gyvenimo būdo aspektus, sužalojimus ir sveikatos sutrikimus:

• Per ilgas sėdėjimas ar stovėjimas: Ilgas buvimas vienoje pozicijoje, ypač esant žemai rankų padėčiai, gali sutrikdyti kraujo tekėjimą ir lemti skysčių kaupimąsi plaštakose.
• Karštas oras: Šiluma plečia kraujagysles, o tai gali paskatinti skysčių kaupimąsi audiniuose, ypač plaštakose ir pėdose.
• Fizinis pervargimas ar traumos: Intensyvus fizinis darbas arba sportas gali apkrauti rankas, dėl to audiniuose kaupiasi skysčiai, sukelia patinimą.
• Reumatoidinis artritas: Tai autoimuninė liga, sukelianti sąnarių uždegimą, dažnai pasireiškiantį patinimu, skausmu ir sąstingiu rankose.
• Inkstų ligos: Inkstai atsakingi už skysčių reguliavimą organizme, todėl inkstų funkcijos sutrikimai gali lemti skysčių kaupimąsi įvairiose kūno dalyse, įskaitant plaštakas.
• Širdies nepakankamumas: Kai širdis nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo, gali pasireikšti plaštakų ir kitų kūno dalių patinimas dėl skysčių susilaikymo.
• Karpalo tunelio sindromas: Dėl spaudimo riešo nervams atsiranda rankų skausmas, patinimas ir tirpimas.
• Limfinės sistemos sutrikimai (limfedema): Limfinės sistemos veiklos sutrikimai gali sukelti limfos kaupimąsi audiniuose, sukeliant patinimą.
• Hormoniniai pokyčiai: Tam tikri hormoniniai pokyčiai, pvz., prieš menstruacijas arba nėštumo metu, gali lemti skysčių susilaikymą ir plaštakų patinimą.

Simptomai, lydintys patinusias plaštakas

Be paties patinimo, plaštakų patinimas dažnai būna lydimas kitų simptomų, kurie priklauso nuo pagrindinės priežasties:

• Jautrumas ar skausmas – dažnai jaučiamas, ypač esant sąnarių problemoms ar traumoms.
• Tirpimas ar dilgčiojimas – būdingas karpalo tunelio sindromui ar nervų spaudimui.
• Šilumos pojūtis arba paraudimas – gali atsirasti esant uždegimui ar infekcijai.
• Sąstingis ir sunkumas judinti rankas – gali būti susijęs su sąnarių problemomis, pvz., reumatoidiniu artritu.
• Odos tempimas arba niežėjimas – tempimo jausmas gali sukelti niežėjimą ar diskomfortą.

Kaip elgtis, jei pastebėjote patinusias plaštakas?

Jei pastebėjote plaštakų patinimą, galite imtis tam tikrų priemonių, kurios gali padėti sumažinti simptomus ir diskomfortą.

Rekomenduojami veiksmai:

• Pakelkite plaštakas aukščiau širdies lygio
  Tai gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi ir pagerinti kraujo cirkuliaciją, sumažindamas patinimą.
• Naudokite šaltus kompresus
  Šaltas kompresas gali padėti sumažinti patinimą ir skausmą, ypač jei patinimą sukėlė trauma ar uždegimas.
• Stenkitės vengti per didelio druskos kiekio
  Druska gali skatinti skysčių susilaikymą, todėl mažesnis druskos vartojimas gali padėti sumažinti patinimą.
• Gerkite pakankamai vandens
  Skysčių trūkumas organizme gali skatinti vandens susilaikymą, todėl tinkama hidratacija yra svarbi.
• Naudokite kompresines pirštines
  Jei patinimas yra nuolatinis, kompresinės pirštinės gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi ir pagerinti kraujotaką.
• Apsilankykite pas gydytoją
  Jei patinimas dažnai kartojasi arba trunka ilgiau nei kelias dienas, verta kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei plaštakų patinimas nepraeina ilgiau nei kelias dienas arba yra stiprus ir skausmingas.
• Jei patinimą lydi kiti simptomai, pvz., dusulys, krūtinės skausmas ar stiprus nuovargis.
• Jei pastebite, kad patinimas atsiranda vienoje rankoje ir yra susijęs su karščiu ar paraudimu.
• Jei atsiranda kitų sveikatos problemų, pvz., kraujotakos sutrikimų arba inkstų veiklos problemų.

Patinusios plaštakos gali būti laikina problema, susijusi su gyvenimo būdo veiksniais ar aplinkos poveikiu, tačiau jei patinimas yra dažnas arba susijęs su kitais sveikatos problemomis, svarbu kreiptis į gydytoją dėl tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo.