Patinimas

Kas yra patinimas?

Patinimas – tai organizmo reakcija, kai tam tikra kūno dalis padidėja dėl skysčių kaupimosi audiniuose arba dėl uždegimo. Patinimas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, įskaitant sužeidimus, infekcijas, uždegimines ar lėtines ligas. Patinimas gali būti lokalizuotas, pavyzdžiui, aplink sužeistą sąnarį ar traumą, arba generalizuotas, kai patinsta didesnė kūno dalis dėl sisteminių sutrikimų. Patinimas dažnai lydimas skausmo, paraudimo ar šilumos pojūčio paveiktoje srityje.

Galimos patinimo priežastys

Patinimas gali būti sukeltas įvairių veiksnių, priklausomai nuo jo tipo ir lokalizacijos:

• Traumos ir sužeidimai: Smūgiai, lūžiai, patempimai ar sumušimai gali sukelti patinimą dėl kraujo ir skysčių kaupimosi aplink pažeistą vietą.
• Uždegiminės ligos: Artritas, bursitas ir kitos uždegiminės būklės gali sukelti sąnarių patinimą ir skausmą.
• Infekcijos: Bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos gali sukelti uždegimą ir patinimą, pvz., abscesas, kuris gali būti skausmingas, paraudęs ir karštas.
• Alerginės reakcijos: Organizmo reakcija į alergenus, pvz., maistą, vaistus ar vabzdžių įgėlimus, gali sukelti staigų patinimą ir net gyvybei pavojingą būklę – anafilaksinį šoką.
• Širdies ir kraujagyslių sutrikimai: Širdies nepakankamumas ar kraujotakos sutrikimai gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme, todėl atsiranda kojų, pėdų arba pilvo srities patinimas.
• Inkstų sutrikimai: Inkstai reguliuoja skysčių pusiausvyrą organizme, todėl jų funkcijos sutrikimai gali lemti skysčių kaupimąsi ir bendrą kūno patinimą (edemą).
• Kepenų ligos: Kepenų funkcijos sutrikimai, tokie kaip cirozė, gali sukelti skysčių kaupimąsi pilve (ascitą) ar kitose kūno vietose.
• Venų nepakankamumas: Venų varikozė ar kiti venų sutrikimai gali sukelti patinimą apatinėse galūnėse dėl kraujo susikaupimo.
• Limfinės sistemos sutrikimai: Limfedema atsiranda dėl limfos tekėjimo sutrikimo, dažnai po operacijų ar vėžio gydymo, ir sukelia patinimą tam tikrose kūno vietose, pvz., rankose ar kojose.

Kokie yra patinimo simptomai?

Patinimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškia:

• Padidėjusi kūno dalis: Patinimas gali būti matomas ir juntamas, paveikta vieta atrodo didesnė už įprastą.
• Paraudimas ir šilumos pojūtis: Dažnai patinimas lydimas odos paraudimo ir šilumos jausmo, ypač jei yra uždegimas.
• Skausmas ir jautrumas: Patinusi vieta dažnai būna jautri liesti ir gali skaudėti, ypač judant ar spaudžiant.
• Judėjimo apribojimai: Jei patinimas yra sąnariuose, jis gali apriboti judėjimą ar lankstumą.
• Odos spalvos pokyčiai: Priklausomai nuo patinimo priežasties, oda gali tapti blyški, paraudusi ar net melsva.
• Sunkumo pojūtis: Patinusios galūnės ar kūno dalys gali jaustis sunkesnės nei įprastai.

Ką daryti, jei pastebite patinimą?

Jei pastebite patinimą, galite imtis šių priemonių, kad sumažintumėte simptomus:

• Pakelkite patinusią vietą: Jei patinimas yra kojose ar rankose, pakelkite jas virš širdies lygio, kad sumažintumėte kraujo ar skysčių kaupimąsi.
• Naudokite šaltus kompresus: Šaltas kompresas gali sumažinti patinimą ir skausmą, ypač esant traumoms ar ūminiam uždegimui.
• Ribokite fizinį krūvį: Stenkitės vengti intensyvių judesių ar fizinio krūvio, kad nepablogintumėte patinimo.
• Venkite per daug druskos: Druska sulaiko skysčius organizme, todėl mažindami druskos suvartojimą galite sumažinti edemos riziką.
• Kompresinės kojinės ar tvarsčiai: Sergant venų ligomis, kompresinės kojinės ar elastiniai tvarsčiai gali padėti sumažinti patinimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Patinimas trunka ilgiau nei kelias dienas arba didėja.
• Atsiranda stiprus skausmas, paraudimas, karščiavimas arba karštis patinusioje vietoje, kas gali rodyti infekciją.
• Pastebite staigų, neįprastą patinimą, ypač veide, kakle ar kvėpavimo takuose – tai gali būti alerginė reakcija.
• Patinimas susijęs su širdies, inkstų ar kepenų problemomis, pvz., dusuliu, krūtinės skausmu ar svorio padidėjimu.
• Patinimas labai riboja judėjimą arba sukelia bendrą silpnumą ir nuovargį.

Gydytojas gali atlikti tyrimus, pvz., kraujo tyrimus, ultragarsą, rentgenogramą ar kitus diagnostinius tyrimus, kad nustatytų patinimo priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.