Paplatėjęs vokų plyšys – tai būklė, kai akies plyšys (tarpas tarp viršutinio ir apatinio voko) atrodo neįprastai platus. Šis pakitimas gali būti vienpusis arba abipusis ir rodyti tiek anatominį ypatumą, tiek neurologinį ar endokrininį sutrikimą. Paplatėjęs vokų plyšys dažniausiai pastebimas kaip plačiai atsimerkusios akys, kai matoma didesnė akių obuolio dalis, ypač baltymas (sklera) virš rainelės.
Kartais toks reiškinys yra įgimtas – dėl genetinių veiksnių ar akies vokų sandaros ypatumų. Tačiau daug dažniau tai yra kitų ligų simptomas, pavyzdžiui, padidėjusios skydliaukės veiklos (hipertireozės) ar nervų sistemos pažeidimo.
Dažniausia priežastis – skydliaukės akių liga (endokrininė oftalmopatija), kuri dažniausiai pasireiškia sergant Graveso liga – autoimuniniu hipertireozės variantu. Dėl padidėjusio skydliaukės hormonų kiekio suaktyvėja akių raumenys ir jungiamasis audinys, o tai sukelia jų patinimą, raumenų tempimą ir akiduobės audinių padidėjimą. Dėl šių pokyčių akys atrodo „išsprogusios“, o vokų plyšys – platesnis.
Paplatėjęs vokų plyšys gali būti ir neurologinės kilmės – pavyzdžiui, dėl simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumo. Tai gali pasireikšti esant paradoksiniam vyzdžio išsiplėtimui (Hornerio sindromo priešingybė) arba veidinio nervo pažeidimui.
Rečiau šį simptomą sukelia įgimti vokų pakitimai, traumos, navikai akiduobėje arba plastinės chirurgijos pasekmės, kai po operacijos pakinta voko raumenų tonusas.
Pagrindinis požymis – plačiai atsivėręs akies plyšys, dėl kurio žmogaus žvilgsnis atrodo „išgąsdintas“ ar „sustingęs“. Matomas didesnis akies obuolio plotas, ypač virš rainelės. Dažnai kartu pasireiškia ir kiti simptomai:
Akių sausumas, svetimkūnio pojūtis,
Akių paraudimas ir ašarojimas,
Jautrumas šviesai,
Akių skausmas ar spaudimo pojūtis už akiduobės,
Dvigubas matymas (diplopija), jei pažeidžiami akių judinamieji raumenys.
Jei priežastis yra endokrininė oftalmopatija, simptomai progresuoja palaipsniui: pirmiausia atsiranda akių diskomfortas, vėliau – akies obuolio išsiveržimas (egzoftalmas), akių vokų patinimas ir judesių ribotumas.
Pastebėjus, kad akių vokai atrodo neįprastai atviri arba vienos akies plyšys tapo platesnis, svarbu nevartoti savarankiškai jokių vaistų ar lašų. Tai nėra kosmetinis defektas, o dažnai rimtesnio sutrikimo simptomas, todėl reikalingas gydytojo įvertinimas.
Kol laukiate apžiūros, galima saugoti akis nuo sausumo ir dirginimo – naudoti dirbtines ašaras be konservantų, vengti dulkių, dūmų ir stiprios saulės. Rekomenduojama miegoti šiek tiek pakeltu galvūgaliu, kad sumažėtų akiduobės audinių patinimas.
Jei kartu jaučiamas širdies plakimas, drebulys, prakaitavimas ar svorio kritimas – tai gali būti skydliaukės ligos požymiai, todėl reikėtų kreiptis į gydytoją kuo greičiau.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei:
akių plyšys išplatėjo staiga arba progresuoja,
atsiranda akių skausmas, paraudimas ar dvigubas matymas,
akių vokai negali pilnai užsiverti,
pasireiškia bendri simptomai – širdies plakimas, drebulys, svorio kritimas, prakaitavimas,
viena akis atrodo žymiai didesnė už kitą.
Tokie simptomai gali rodyti endokrininės oftalmopatijos ar neurologinio sutrikimo vystymąsi, todėl būtina specialisto – oftalmologo ar endokrinologo – apžiūra.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir tyrimais. Oftalmologas įvertina akių būklę, matuoja egzoftalmą (akies išsiveržimą) specialiu prietaisu – eksoftalmometru. Atlikus skydliaukės hormonų tyrimus (T3, T4, TSH), galima nustatyti, ar simptomą sukelia hipertireozė. Kartais skiriamas akiduobės ultragarsas, kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas, siekiant įvertinti raumenų ar audinių patinimą.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei nustatoma skydliaukės liga, taikomas endokrininis gydymas – vaistai, mažinantys hormonų gamybą, radioaktyvus jodas ar chirurginė terapija. Oftalmopatijos atvejais gali būti skiriami kortikosteroidai, imunomoduliatoriai, o esant sunkiems atvejams – chirurginis akiduobės dekompresavimas.
Lengvesniais atvejais padeda akių drėkinamieji lašai, akiniai nuo saulės, miego poza su pakelta galva. Jei voko padėtis kelia diskomfortą ar estetinį nerimą, kartais atliekamos rekonstrukcinės vokų operacijos.
Negydomas paplatėjęs vokų plyšys gali sukelti akių sausumą, ragenos pažeidimus ir regėjimo pablogėjimą. Ilgalaikis akių išsiveržimas didina ragenos uždegimo (keratito) ir opų riziką. Esant sunkiems atvejams, gali išsivystyti regos nervo suspaudimas, kuris gresia negrįžtamu regėjimo praradimu.
Psichologiškai pacientus gali varginti išvaizdos pokyčiai ir emocinis diskomfortas, todėl svarbi ne tik medicininė, bet ir psichologinė pagalba.
Specifinės profilaktikos nėra, tačiau galima mažinti riziką išsivystyti su skydliaukės veikla susijusiems akių sutrikimams. Svarbu:
reguliariai tikrinti skydliaukės funkciją, ypač jei šeimoje yra buvę jos ligų,
vengti rūkymo, nes nikotinas ženkliai didina endokrininės oftalmopatijos riziką,
saugoti akis nuo sausumo ir UV spindulių,
palaikyti tinkamą mitybą, gausią antioksidantų (vitaminų A, C, E).
Ankstyvas sutrikimo atpažinimas ir gydymas padeda išvengti akių audinių pažeidimų bei išlaikyti gerą regėjimą ir išvaizdą.