Pailgėjęs kraujavimo laikas dėl vitamino K stokos

Kas yra pailgėjęs kraujavimo laikas dėl vitamino K stokos?

Pailgėjęs kraujavimo laikas dėl vitamino K stokos – tai būklė, kai kraujas kreša lėčiau nei įprastai, nes organizme trūksta vitamino K – medžiagos, būtinos kelių svarbių krešėjimo baltymų gamybai kepenyse. Dėl to net nedidelės žaizdos ar įbrėžimai gali kraujuoti ilgiau, o vidinis kraujavimas – sunkiau sustoti.

Vitaminas K priklauso riebaluose tirpiems vitaminams ir atlieka lemiamą vaidmenį kraujo krešėjimo procese. Be jo kepenys negali aktyvinti protrombino ir kitų krešėjimo faktorių (II, VII, IX ir X), todėl organizmo gebėjimas sustabdyti kraujavimą tampa nepakankamas. Ši būklė gali būti laikina arba lėtinė, priklausomai nuo trūkumo priežasties.

Galimos pailgėjusio kraujavimo dėl vitamino K stokos priežastys

Dažniausia priežastis – nepakankamas vitamino K kiekis organizme, kuris gali atsirasti dėl kelių mechanizmų. Dažnai trūkumą sukelia netinkama mityba, kai žmogus nevartoja pakankamai žalialapių daržovių, augalinių aliejų ir kitų vitamino K šaltinių.

Kita svarbi priežastis – sutrikęs vitamino K įsisavinimas. Kadangi šis vitaminas tirpsta riebaluose, jo pasisavinimas priklauso nuo sveikos virškinimo sistemos ir pakankamo tulžies kiekio. Tulžies latakų ligos, kepenų sutrikimai, celiakija ar kasos fermentų trūkumas gali trukdyti vitaminui įsisavinti.

Be to, pailgėjęs kraujavimo laikas dažnai susijęs su vaistų vartojimu. Ilgalaikis antibiotikų vartojimas gali sunaikinti žarnyno bakterijas, kurios natūraliai gamina vitaminą K. Taip pat tam tikri antikoaguliantai (pvz., varfarinas) tiesiogiai slopina vitamino K veikimą.

Naujagimiams ši būklė itin pavojinga, nes jų žarnynas dar nėra kolonizuotas bakterijomis, todėl jie gauna mažai vitamino K iš motinos pieno – todėl jiems profilaktiškai skiriamas šio vitamino papildas po gimimo.

Kaip pasireiškia pailgėjęs kraujavimo laikas dėl vitamino K stokos (simptomai ir eiga)

Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia padažnėjusiu kraujavimu iš dantenų, nosies ar smulkių žaizdelių, taip pat lengvai atsirandančiomis mėlynėmis (hematomomis) net po menkiausio susitrenkimo. Moterys gali pastebėti gausesnes ir ilgesnes mėnesines.

Ilgainiui gali atsirasti kraujas šlapime ar išmatose, virškinamojo trakto kraujavimas, o sunkiais atvejais – vidinis kraujavimas į raumenis ar net kaukolės vidų. Oda gali atrodyti blyški, o žmogus jaustis silpnas dėl kraujo netekimo ir anemijos.

Ligos eiga priklauso nuo trūkumo laipsnio. Lengvesniais atvejais simptomai progresuoja lėtai, tačiau esant staigiam vitamino K sumažėjimui – pavyzdžiui, dėl vaistų ar kepenų pažeidimo – kraujavimas gali prasidėti greitai ir būti pavojingas gyvybei.

Kaip elgtis, jeigu pasireiškia pailgėjęs kraujavimo laikas?

Pastebėjus, kad kraujas iš žaizdos sunkiai sustoja ar mėlynės atsiranda be aiškios priežasties, pirmiausia svarbu nevartoti papildomų kraują skystinančių priemonių, tokių kaip aspirinas ar alkoholis. Taip pat reikėtų stebėti kraujavimo intensyvumą ir trukmę, nes tai padeda gydytojui įvertinti problemos mastą.

Mityboje verta padidinti vitamino K turinčių produktų kiekį. Jis gausiai randamas žalialapiuose augaluose – špinatuose, brokoliuose, kopūstuose, petražolėse. Vis dėlto savarankiškas papildų vartojimas be gydytojo priežiūros nerekomenduojamas, ypač jei vartojami antikoaguliantai, nes netinkama dozė gali sukelti priešingą – per didelį krešėjimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei:

• kraujavimas iš žaizdos trunka ilgiau nei kelias minutes ar kartojasi be aiškios priežasties,

• dažnai atsiranda mėlynės, kraujuoja dantenos ar nosis,

• pastebimas kraujas šlapime ar išmatose,

• kraujuojama po danties rovimo ar smulkios traumos ilgiau nei įprasta,

• pasireiškia bendras silpnumas, blyškumas ar dusulys (galimas anemijos požymis).

Tokie simptomai rodo, kad sutrikęs kraujo krešėjimas gali būti ne vien dėl vitamino K trūkumo, bet ir dėl rimtesnių kepenų ar kraujo ligų, todėl reikia atlikti išsamius tyrimus.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozei patvirtinti atliekami kraujo tyrimai, vertinant protrombino laiką (PT) ir tarptautinį normalizuotą santykį (INR). Esant vitamino K stokai, šie rodikliai būna pailgėję. Taip pat gydytojas gali paskirti biocheminius kepenų tyrimus bei įvertinti mitybos įpročius ir vartojamus vaistus.

Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei nustatomas vitamino K trūkumas, skiriamas vitamino K papildymas – per burną arba injekcijomis. Lengvais atvejais pakanka subalansuotos mitybos ir žarnyno mikrofloros atkūrimo, o sunkiais – gali prireikti kraujo plazmos perpylimo, kad būtų greitai atstatyti krešėjimo faktoriai.

Tuo pat metu svarbu gydyti pagrindinę priežastį – pavyzdžiui, koreguoti kepenų funkciją ar nutraukti vaistą, kuris trukdo vitamino K veikimui.

Galimos komplikacijos

Negydoma vitamino K stoka gali sukelti pavojingą vidinį kraujavimą, anemiją, smegenų kraujosruvas ir net gyvybei grėsmingą hemoragiją. Lėtiniai trūkumai taip pat silpnina kraujagyslių sieneles, didindami hematomų ir uždegimų riziką.

Tinkamai gydant, komplikacijų galima išvengti – vitamino K papildymas dažniausiai greitai normalizuoja kraujo krešėjimą, o simptomai išnyksta per kelias dienas.

Profilaktika

Norint išvengti vitamino K stokos ir pailgėjusio kraujavimo, svarbu užtikrinti visavertę, daržovėmis turtingą mitybą. Didžiausi vitamino K kiekiai yra žalialapiuose kopūstuose, špinatuose, brokoliuose, žirniuose ir petražolėse. Naudinga įtraukti ir augalinius aliejus – ypač alyvuogių bei rapsų.

Svarbu palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, nes žarnyno bakterijos gamina dalį šio vitamino. Antibiotikų reikėtų vartoti tik pagal gydytojo nurodymus, o ilgalaikės terapijos metu – aptarti su gydytoju papildomo vitamino K poreikį.

Naujagimiams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurių mityba ribota, profilaktinė vitamino K dozė gali būti itin svarbi priemonė kraujavimo sutrikimų prevencijai.