Odos skausmas šlaunų srityje – tai nemalonus, dažnai paviršinis skausmo pojūtis, kai oda tampa jautri lietimui, deginanti, perštinti ar maudžianti, nors išoriškai ji gali atrodyti visiškai normali. Šis simptomas gali būti trumpalaikis, susijęs su dirginimu ar sužeidimu, arba ilgalaikis, kai skausmas kyla dėl nervų ar kraujotakos sutrikimų.
Skausmas gali būti lokalizuotas tik vienoje šlaunyje arba pasireikšti abipusiai. Dažniausiai jis jaučiamas išorinėje arba priekinėje šlaunies dalyje, kartais lydimas dilgčiojimo ar nutirpimo pojūčio. Nors šis simptomas gali atrodyti menkas, kai kuriais atvejais jis rodo rimtesnį nervų, kraujagyslių ar odos pažeidimą.
Skausmą gali sukelti odos, nervų, raumenų ar kraujagyslių pažeidimai. Jo kilmė dažniausiai būna viena iš trijų: paviršinis odos dirginimas, nervų suspaudimas arba uždegiminis procesas.
Viena dažniausių priežasčių – lateralinė šlaunies odos nervo neuropatija (meralgia paresthetica). Tai būklė, kai spaudžiamas nervas, einantis per kirkšnį į šlaunį. Dėl to atsiranda deginantis, dilgčiojantis ar perštintis skausmas, dažniausiai išorinėje šlaunies pusėje. Šią būklę gali sukelti:
aptempti drabužiai, diržai ar korsetas,
nutukimas arba nėštumas,
ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas,
traumos ar pooperaciniai randai.
Kitos galimos priežastys:
Odos infekcijos (pvz., folikulitas, furunkulas, juostinė pūslelinė) – sukelia lokalinį skausmą, paraudimą, patinimą.
Minkštųjų audinių uždegimai (celiulitas) – odos skausmas lydimas karščio, paraudimo ir bendros savijautos pablogėjimo.
Kraujotakos sutrikimai – veninė stazė, trombozė ar periferinių kraujagyslių ligos gali sukelti odos įtempimo ir skausmo jausmą.
Odos dirginimas nuo drabužių, skutimosi ar alergenų – sukelia paviršinį deginimą ar niežėjimą be rimtesnių pažeidimų.
Stuburo problemos (juosmens disko išvarža) – gali sukelti spinduliuojantį skausmą, kuris juntamas odos paviršiuje šlaunų srityje.
Skausmo pobūdis priklauso nuo jo priežasties. Jei pažeidžiami paviršiniai audiniai, skausmas būna lokalus, aštresnis, oda gali būti paraudusi, šilta arba padengta bėrimu. Esant nervų pažeidimui, skausmas dažnai apibūdinamas kaip deginantis ar dilgčiojantis, lydimas nutirpimo ar perštėjimo.
Dažniausiai pasireiškia šie pojūčiai:
padidėjęs jautrumas prisilietimui (alodinija),
deginimas ar maudimas po ilgesnio sėdėjimo ar stovėjimo,
skausmas, plintantis iš kirkšnies į išorinę šlaunies dalį,
kartais – odos blyškumas, paraudimas ar bėrimas.
Lengvais atvejais diskomfortas būna laikinas, tačiau ilgalaikis ar progresuojantis skausmas dažnai rodo neuropatinę arba kraujotakos kilmės problemą, kurią būtina ištirti.
Jei skausmas atsirado staiga, pirmiausia verta įvertinti, ar oda nėra sudirginta, pažeista ar uždegusi. Jei matoma paraudimų, įdrėskimų ar bėrimų – galima švelniai nuplauti vietą antiseptiniu tirpalu ir vengti aptemptų drabužių.
Kai įtariamas nervinio pobūdžio skausmas, svarbu:
dėvėti laisvus drabužius, nenaudoti stipriai suspaudžiančių diržų,
vengti ilgo stovėjimo ar sėdėjimo,
reguliariai keisti kūno padėtį, atlikti tempimo pratimus.
Jei skausmas pasireiškė po fizinio krūvio, padeda poilsis, švelnus masažas ar šaltas kompresas. Tačiau jei simptomai nepraeina, atsiranda deginimo ar dilgčiojimo pojūtis, reikia gydytojo įvertinimo.
Reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei:
skausmas trunka ilgiau nei kelias dienas ir negerėja,
atsiranda bėrimas, pūlinys ar odos paraudimas,
juntamas nutirpimas, deginimas ar skausmas plintantis iš kirkšnies į šlaunį,
pastebimi kojų patinimai ar odos temperatūros pokyčiai,
yra karščiavimas ar bendras silpnumas.
Tokie požymiai gali rodyti infekciją, kraujotakos sutrikimą ar nervų pažeidimą.
Diagnozė pradedama nuo klinikinės apžiūros – gydytojas įvertina odos būklę, jautrumą, kraujotaką ir galimus neurologinius pokyčius. Jei įtariama nervinė priežastis, gali būti atliekamas neurologinis tyrimas, elektromiografija (EMG) ar stuburo echoskopija.
Esant infekcijai ar uždegimui, atliekami kraujo tyrimai (uždegimo rodikliai), o jei įtariama veninė ar arterinė patologija – kraujagyslių echoskopija.
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:
esant nervų suspaudimui – poilsis, kineziterapija, svorio mažinimas, skausmą malšinantys ar nervų laidumą gerinantys vaistai;
esant infekcijai – antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai;
uždegiminiais atvejais – vietiniai priešuždegiminiai tepalai;
jei priežastis – kraujotakos sutrikimas, taikomas kompleksinis gydymas, įskaitant medikamentus ir gyvenimo būdo korekciją.
Negydomas odos skausmas, ypač jei susijęs su nervų pažeidimu, gali tapti lėtiniu neuropatiniu skausmu, kuris vargina nuolat. Infekcinės priežastys gali plisti į gilesnius audinius ir sukelti celiulitą ar abscesą, o kraujotakos sutrikimai – opų ir audinių nekrozės riziką.
Norint išvengti odos skausmo šlaunų srityje, rekomenduojama:
dėvėti patogius, neaptemptus drabužius,
palaikyti sveiką kūno svorį, kad nebūtų spaudžiamas kirkšnies nervas,
palaikyti gerą higieną, ypač po sporto ar karščio,
vengti ilgo sėdėjimo, reguliariai judėti ir daryti tempimo pratimus,
užtikrinti tinkamą odos drėkinimą, kad išvengtumėte trynimosi ir dirginimo.
Jei oda šlaunų srityje tampa jautri be aiškios priežasties ar skausmas kartojasi, tai signalas, kad organizmas siunčia perspėjimą – laiku atlikta diagnostika leidžia išvengti ilgalaikių komplikacijų ir atkurti normalią jutimo funkciją.