Moterims padidėjęs plaukuotumas nebūdingose vietose

Moterims padidėjęs plaukuotumas nebūdingose vietose (hirsutizmas): kas tai yra?

Padidėjęs plaukuotumas moterims nebūdingose vietose, dar vadinamas hirsutizmu, yra būklė, kai moterims pradeda augti tamsūs, stori plaukai vietose, kur paprastai jie neauga arba yra švelnesni. Dažniausiai tai yra veido, krūtinės, nugaros, pilvo ir šlaunų sritys. Hirsutizmą dažniausiai sukelia padidėjęs vyrų hormonų, vadinamų androgenais, kiekis arba padidėjęs organizmo jautrumas šiems hormonams.

Toliau aptarsime galimas moterų hirsutizmo priežastis, lydinčius simptomus ir rekomenduojamus veiksmus.

Galimos hirsutizmo priežastys

Hirsutizmo priežastys dažnai susijusios su hormoniniais sutrikimais arba genetika:

• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): Tai yra dažniausia hirsutizmo priežastis, kai kiaušidėse susiformuoja daug mažų cistų, kurios sutrikdo hormonų pusiausvyrą, padidina androgenų kiekį ir sukelia plaukų augimą nebūdingose vietose.
• Įgimtas antinksčių hiperplazija: Tai genetinis sutrikimas, kuris sukelia antinksčių hiperaktyvumą ir padidina androgenų gamybą, dėl ko gali išsivystyti hirsutizmas.
• Antinksčių arba kiaušidžių navikai: Kai kurie navikai gali skatinti androgenų perprodukciją, dėl ko moterims pradeda augti plaukai nebūdingose vietose.
• Cushingo sindromas: Šis sindromas atsiranda dėl padidėjusio kortizolio (streso hormono) kiekio organizme, kuris gali paveikti androgenų kiekį ir sukelti hirsutizmą.
• Vaistų vartojimas: Kai kurie vaistai, pvz., anaboliniai steroidai, testosteronas ar kai kurie vaistai nuo epilepsijos, gali sukelti hirsutizmą kaip šalutinį poveikį.
• Genetinis polinkis: Jei šeimoje moterys turi padidėjusį plaukuotumą, tai gali būti paveldima ir susijusi su jautrumu androgenams.

Simptomai, lydintys padidėjusį plaukuotumą nebūdingose vietose

Hirsutizmas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie priklauso nuo androgenų kiekio padidėjimo intensyvumo:

• Tamsūs, stori plaukai – auga veido, krūtinės, pilvo, nugaros, rankų ar kojų srityse.
• Nereguliarios mėnesinės – dažnai būdingos esant hormoniniams sutrikimams, pvz., PKS.
• Odos problemos – gali atsirasti aknė, odos riebumas arba pleiskanų.
• Svorio padidėjimas ir nutukimas – kai kuriais atvejais, pvz., sergant PKS, gali būti susijęs su padidėjusiu kūno svoriu.
• Plikimas arba plaukų retėjimas – kai kuriais atvejais hirsutizmą gali lydėti plikimas vyrams būdingose vietose, pvz., ant galvos viršugalvio.

Kaip elgtis, jei pasireiškė hirsutizmas?

Padidėjęs plaukuotumas nebūdingose vietose gali kelti diskomfortą ir paveikti gyvenimo kokybę, todėl svarbu išsiaiškinti priežastis ir taikyti gydymo bei priežiūros priemones.

Rekomenduojami veiksmai:

• Kreipkitės į endokrinologą ar ginekologą
  Gydytojas gali atlikti hormonų tyrimus, kurie padės nustatyti androgenų lygį ir rasti hirsutizmo priežastį, ypač jei įtariamas PKS ar antinksčių sutrikimas.
• Naudokite plaukų šalinimo priemones ir metodus
  Laikinam plaukų šalinimui galite naudoti skutimąsi, depiliacinius kremus, vašką arba cukraus pastą. Ilgalaikiam poveikiui galima apsvarstyti lazerinę epiliaciją arba elektrolizę.
• Vartokite hormoninius vaistus (pagal gydytojo rekomendaciją)
  Jei hirsutizmą sukėlė hormonų disbalansas, gydytojas gali rekomenduoti hormoninius kontraceptikus arba kitus vaistus, kurie mažina androgenų poveikį.
• Keiskite mitybą ir gyvenimo būdą
  Subalansuota mityba, reguliari mankšta ir svorio kontrolė gali padėti pagerinti hormoninę pusiausvyrą, ypač esant PKS, kuris dažnai susijęs su antsvoriu.
• Kosmetinės priemonės
  Naudokite specialias makiažo priemones, pvz., korektorių arba pagrindą, kad užmaskuotumėte plaukelius arba padėtumėte sumažinti odos riebumą.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei padidėjęs plaukuotumas staiga atsiranda arba intensyvėja.
• Jei hirsutizmą lydi kiti simptomai, pvz., nereguliarios mėnesinės, aknė, plikimas ar svorio padidėjimas.
• Jei plaukai pradeda augti netikėtose vietose, pvz., veido ar krūtinės srityse.
• Jei simptomai trukdo kasdienei veiklai ar kelia psichologinį diskomfortą.

Hirsutizmas gali būti nemalonus simptomas, tačiau dažniausiai jis yra gydomas. Laiku diagnozavus priežastis ir taikant tinkamą gydymą, galima sumažinti plaukų augimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.