Mirksėjimas

Mirksėjimas

Mirksėjimas – tai natūralus akių judesys, kai akys trumpam užsimerkia ir vėl atsimerkia. Šis veiksmas yra esminis procesas, padedantis apsaugoti akis nuo išsausėjimo, pašalinių dalelių ir kitų dirgiklių. Paprastai žmogus mirksi nuo 10 iki 20 kartų per minutę, tačiau dažnas arba retas mirksėjimas gali būti susijęs su tam tikromis sveikatos būklėmis.

Galimos priežastys

Mirksėjimo dažnis gali kisti dėl įvairių veiksnių:

• Akių sausumas – jei akys yra sausos, organizmas reaguoja didindamas mirksėjimo dažnį, kad sudrėkintų akis.
• Stresas ir nerimas – psichologinis stresas gali padidinti mirksėjimo dažnį arba sukelti nevalingą mirksėjimą.
• Akių dirginimas – dulkės, vėjas, dūmai ar kiti dirgikliai gali padidinti mirksėjimą, nes organizmas stengiasi apsaugoti akis.
• Kontaktinių lęšių nešiojimas – kontaktiniai lęšiai gali sukelti diskomfortą ar sausumą, todėl mirksėjimas tampa dažnesnis.
• Raumenų spazmai – akių ar veido raumenų spazmai gali sukelti nevalingą mirksėjimą.
• Neurologiniai sutrikimai – kai kurios neurologinės būklės, pavyzdžiui, Tureto sindromas arba blefarospazmas, gali lemti nevalingą mirksėjimą.
• Ilgalaikis ekrano naudojimas – žiūrėjimas į ekraną gali mažinti natūralų mirksėjimo dažnį, nes žmonės linkę ilgiau išlaikyti akis atmerktas.

Simptomai, lydintys dažną ar retą mirksėjimą

Dažnas ar retas mirksėjimas gali būti lydimas kitų simptomų, kurie padeda nustatyti priežastį:

• Akių sausumas arba ašarojimas
• Akių paraudimas ar dirginimas
• Regėjimo pablogėjimas ar neryškumas
• Raumenų spazmai aplink akis
• Nuovargio jausmas akyse, ypač po ilgo darbo su kompiuteriu
• Niežulys arba deginimo pojūtis akyse

Kaip elgtis, jei pastebite dažnesnį ar retesnį mirksėjimą?

Jei pastebite pokyčius mirksėjimo dažnyje, galite imtis šių veiksmų:

• Naudokite akių drėkiklius – akių lašai gali padėti sumažinti sausumą ir diskomfortą.
• Darykite pertraukas dirbdami prie ekrano – ilgas žiūrėjimas į ekraną gali padidinti akių nuovargį, todėl kas 20 minučių padarykite pertrauką ir keletą sekundžių pažiūrėkite į tolimus objektus.
• Venkite akių dirgiklių – stenkitės vengti aplinkos veiksnių, kurie dirgina akis, pavyzdžiui, dūmų ar dulkių.
• Atsipalaiduokite – jei mirksėjimas susijęs su stresu, atsipalaidavimo pratimai gali padėti sumažinti nevalingą mirksėjimą.
• Pasikonsultuokite su specialistu dėl kontaktinių lęšių – jei nešiojate kontaktinius lęšius, įsitikinkite, kad jie tinkamai pritaikyti ir nesukelia diskomforto.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Mirksėjimas tampa labai dažnas ar nevalingas, trukdo kasdienei veiklai.
• Pastebite kitus simptomus, tokius kaip skausmas, paraudimas ar regėjimo pablogėjimas.
• Jaučiate raumenų spazmus ar nevalingus veido judesius.
• Pastebimas nuolatinis akių sausumas ar diskomfortas, kuris nepraeina naudojant akių drėkiklius.

Gydytojas gali atlikti išsamesnius tyrimus, siekdamas nustatyti mirksėjimo pokyčių priežastį ir paskirti tinkamą gydymą ar priemones.